Apčiuopa ne visuomet padeda: krūties vėžys jau būna pradėjęs plisti

Neapsaugota nė viena

Jei gydomas pirmos stadijos krūties vėžys, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc. išgyvenimo tikimybė, o sergant ketvirta stadija, pavyksta išgydyti tik viena iš penkių pacienčių.

Kad būtų lengviau įveikti šią onkologinę ligą, itin svarbu reguliariai tikrintis ir laiku kreiptis į specialistus.

Gydytoja mamologė Julija Vitko pasakoja, kad, tiriant krūties vėžio priežastingumą, jau žinoma, kad jo riziką didina žalingi įpročiai, nesubalansuota mityba ir nutukimas, hormoninės sistemos disbalansas, peroralininiai kontraceptiniai preparatai. Reikšmingos įtakos turi ir genetiniai veiksniai, paveldimumas. Nepaisant to, krūties vėžys neretai diagnozuojamas ir moterims, nepatenkančioms į rizikos grupes, besilaikančioms sveikos gyvensenos principų. Taigi iš tiesų nuo krūties vėžio nėra apsaugota nė viena moteris.

Du pagrindiniai metodai

Pasak specialistės, net ir turint modernias technologijas, ankstyva krūties vėžio ir ikivėžinių krūtų ligų diagnostika išlieka sudėtinga, mat su amžiumi krūtyse vykstantys pakitimai gali slėpti lėtai besivystantį patologinį procesą net iki penkerių metų. Tai dar viena itin svari priežastis, kodėl kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, turėtų kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti krūtis.

„Krūtų vėžio diagnostikai šiandien pasitelkiami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopijos ir rentgeno mamografijos. Tiesa, tyrimui parinkti konkrečiu atveju didelę reikšmę turi moters amžius“, – pasakoja mamologė.

Norint sumažinti krūties vėžio riziką, rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla, kontroliuoti svorį, nerūkyti, vengti alkoholio ir nereikalingos jonizuojančiosios spinduliuotės.

Jaunų moterų, iki 40 metų, krūtyse yra tankus, rentgeno spindulius prastai praleidžiantis, bet jautrus jonizuojančiajai spinduliuotei liaukinis audinys, todėl mamografijos tyrimo informatyvumas yra ribotas. Įprastai rekomenduojamas echoskopijos tyrimas, kuris, be to, neturi žalingos radioaktyviosios spinduliuotės, todėl gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir žindančioms krūtimi moterims. Svarbus šio tyrimo pranašumas ir tai, kad, tiriant krūtų audinį ultragarsu, gali būti atliekamas kitais metodais techniškai sunkiau prieinamų sričių vertinimas, pavyzdžiui, ties krūtinkauliu, pridėtinių pieno liaukų. Atliekant echoskopiją, gydytojas mamologas gauna papildomos informacijos apie rastų darinių kraujotaką.

Vyresnio amžiaus moterims, ypač po menopauzės, kai krūtyse atsiranda rentgeno spinduliams pralaidus riebalinis audinys, mamografija yra pirmo pasirinkimo vaizdinis tyrimas, galintis parodyti net ir labai ankstyvus piktybinius pakitimus. Pradėjus taikyti krūties vėžio prevencijos programą, gydytojai sėkmingai ir laiku aptinka pakitimus, kurie kliniškai pasireikštų tik po vienų–trejų metų, o tai reikšmingai pagerina ligos prognozę.

Svarbu patyrusi akis

Pasak gydytojos J.Vitko, dėl krūties vėžio diagnostikos sudėtingumo svarbus vaidmuo atliekant tyrimus tenka gydytojui: „Patyrusio gydytojo akys ir rankos taip pat turi didelės reikšmės. Pavyzdžiui, atliekant echoskopijos tyrimą svarbu įvertinti ne tik krūties plote matomus vaizdus, bet ir greta esančius audinius. Neretai vienas pirmųjų krūties vėžio klinikinių požymių yra metastazės į sritinius limfmazgius (pažastų, viršraktikaulinius ir poraktikaulinius), todėl, patyrusiam mamologui gyvai atliekant krūtų echoskopijos tyrimą, galima surinkti daugiausia informacijos, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau. Kitais atvejais aptinkamos vadinamosios ikivėžinės ligos. Tai atlikus laiku, gydytojas gali parinkti tinkamą stebėjimo taktiką.“

Atliekant krūties vėžio profilaktinius tyrimus, daug įtakos turi gydytojo ir paciento ryšys. Kai gydytojas mamologas tiesiogiai bendrauja su moterimi, jis gali atsakyti į įvairius klausimus, išsiaiškinti rizikos veiksnius. Aptarti gyvenimo būdą, paveldimumą, ginekologinę sveikatą, gretutines ligas, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimus, ir padaryti išsamesnes išvadas, galinčias turėti įtakos tolesniems tyrimams, gydymui, ateities rekomendacijoms.

Kaip sumažinti riziką?

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, randama sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, net 38 proc. krūties vėžio atvejų galima išvengti sumažinus alkoholio vartojimą, pagerinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.

„Fizinis aktyvumas mažina cirkuliuojančių insulino, prostaglandinų ir kitų hormonų, augimo veiksnių lygį kraujyje, stiprina organizmo imuninę sistemą, turi įtakos tulžies pūslės rūgščių metabolizmui. Tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, paauglystėje, fizinis aktyvumas didina atsparumą ligoms, o premenopauzės laikotarpiu moterims veikia kaip apsauginis mechanizmas, kai retėja ovuliaciniai ciklai ir sumažėja cirkuliuojančių estrogenų ir progesteronų kiekis“, – sako mamologė J.Vitko ir priduria, kad moterims, kurioms per menopauzę pavyksta išlaikyti tinkamą kūno svorį, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net iki 50 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama optimali fizinio aktyvumo trukmė moterims – 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių intensyvios aerobinės veiklos per savaitę.

Tarp rizikos veiksnių – hormonų terapija

Krūties vėžys – dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Mokslo įrodyta, kad krūties vėžio riziką, be kitų veiksnių, didina ir hormonų terapija.

„Norint sumažinti krūties vėžio riziką, rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla, kontroliuoti svorį, nerūkyti, vengti alkoholio ir nereikalingos jonizuojančiosios spinduliuotės. Patariama kuo trumpiau vartoti, jei būtina, pakaitinę hormonų terapiją ir kaip galima ilgiau maitinti krūtimi“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė.

Apie krūties vėžį gali pranešti neįprasti simptomai. „Labai svarbu reguliariai atlikti krūtų savityrą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos krūtų pasikeitimus – į apelsino žievelę panašią odą, išryškėjusias venas ar įdubimus, spenelio pakitimus, iš jo bėgančias kraujingas išskyras, čiuopiamus darinius krūtyje. Apie ligą gali signalizuoti ir padidėję sritiniai limfmazgiai. Tiesa, kelių milimetrų piktybinio mazgelio gali ir nepavykti apčiuopti, todėl vieną kartą per metus nuo 25–35 metų amžiaus moterims rekomenduojame pasikonsultuoti pas krūtų specialistą“, – sako Š.Liukpetrytė-Kuosienė.

Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta 50–69 metų moterims, joms kartą per dvejus metus su šeimos gydytojo siuntimu gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gydytojos teigimu, jei į nustatyto amžiaus grupę nepatenkanti pacientė jaučia ar pastebi minėtų simptomų, ji taip pat gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnių tyrimų. Tikslinga aptarti dažnesnės patikros svarbą moterims, kurių šeimose vienas ar keli artimi giminaičiai sirgo ar serga krūties vėžiu ir kurioms, atlikus genetinius tyrimus, nustatytos BRCA 1/2 genų mutacijos.

„Pakartosiu, kad ankstyva diagnostika labai svarbi, o nustačius vėžines ligas kiekvienai pacientei parenkama geriausiai jai tinkanti gydymo taktika, kuri paskiriama įvairių disciplinų specialistų aptarimuose. Svarbu užmegzti abipusį ryšį su gydytoju – reikia nebijoti klausti savo onkologo jums rūpimų klausimų. Negalima pasiduoti negatyvioms mintims, todėl visada akcentuoju savo pacientėms – turėkite tikslų, svajonių, veiklų, kurios jums teikia malonumą“, – apie sėkmingo gydymo aspektus užsimena NVI gydytoja.