Amžėjant toliaregystė – neišvengiama: kaip susigrąžinti regėjimo komfortą?

  • Teksto dydis:

Ko gero, ne vienas parduotuvėje esame matę žmogų, bandantį įskaityti produkto etiketę iš kuo toliau – per visą ištiestos rankos ilgį? O gal taip smulkiau surašytas etiketes skaitote jūs pats? Jei jums apie 40–50 metų, smulkūs objektai tik per didesnį atstumą gali būti įskaitomi dėl presbiopijos, kuri populiariai vadinama senatvine toliaregyste.

Amžėjant presbiopija vystosi visiems, nepriklausomai nuo to, ar esate trumparegis, toliaregis, matote normaliai ar regėjimas buvo koreguotas lazeriu. Apie presbiopiją, jos variantus ir kokie regėjimo koregavimo būdai galimi pasakoja akių gydytoja mikrochirurgė Irena Laurinavičienė.

Erzinantis, bet visiškai natūralus procesas

„Iki 40–50 metų, t. y. kol presbiopija nejuntama, dauguma gerai matančių žmonių linkę galvoti, jog taip bus visada. Deja, toks įsitikinimas – klaidingas. Akių pokyčiai vyksta absoliučiai visiems žmonėms ir tai yra visiškai natūralus, normalus fiziologinis procesas, – pasakojo gydytoja I. Laurinavičienė. – Kaip kad visi kūdikiai gimsta toliaregiai, bet ši toliaregystė dažniausiai „išaugama“, tai lygiai taip pat į antrą gyvenimo dalį mūsų akys ir vėl tampa toliaregėmis. Šis procesas – gana ilgas, lėtas, jis vyksta nuolat, tačiau būtent apie minimus 40–50 metus regėjimo pokytis tampa labiau pastebimas“.

O štai kokio laipsnio amžinė toliaregystė išsivystys ir kaip pats pokytis vyks, ypač susiję su regėjimu iki prasidedant presbiopijai. Trumparegių ir toliaregių matymas skirsis. Presbiopijos vystymuisi įtakos turi ir daugiau veiksnių.

Kas vyksta su akimis?

Amžėjama skirtingai, todėl vieniems nuo 40-ies, kitiems – ir nuo 50-ies metų ima keistis akies audiniai bei jų savybės: mažėja drėgmės, lėtėja medžiagų apykaita, audiniai tampa nebe tokie elastingi, todėl akies akomodacinės savybės ir lęšiuko laužiamoji geba, dėl kurios įžiūrime ir toli, ir arti esančius objektus, silpsta. Dėl akies audinių bei akomodacinių savybių pokyčių regėjimas ima blogėti, ypač – žiūrint iš arti, todėl pacientai, kurie didžiąją gyvenimo dalį džiaugėsi normaliu regėjimu, pastebi nebeįveriantys siūlo į adatą ar nebegalintys skaityti knygos.

Presbiopijos vystymosi scenarijai skiriasi

Jei iki 40–50 metų matėte normaliai ir jums nereikėjo akinių, pradėjus vystytis presbiopijai gerai matyti arti esančius daiktus, greičiausiai, ilgainiui prireiks taip vadinamųjų skaitymo akinių.

Jei buvote toliaregis, vadinasi, jūsų toliaregystė sulig presbiopijos procesu toliau didės, įžiūrėti arti esančius objektus bus vis sunkiau, rankos ilgio nebepakaks ir tai pradės išties varginti, todėl taip pat prireiks iš arti matyti padėsiančių akinių arba nebepakaks jau turimų iš anksčiau.

Pixels nuotr.

Jei buvote trumparegis, t. y. ir taip visą gyvenimą vaikščiojote su į tolį geriau matyti padedančiais akiniais, besivystanti presbiopija leis arti esančius objektus bent kurį laiką pakankamai gerai matyti su silpnesniais akiniais ar ir visai be jų. Visgi greičiausiai dėl besivystančios amžinės toliaregystės po kurio laiko turėsite ir vėl keisti akinius.

Trumparegiams senstant, skaitymo akinių neprireikia kiek ilgiau.

Apibendrinant, skaitymo akinių galiausiai prireiks visiems, o toliaregiams ir trumparegiams gali tekti nešioti ir į tolį aiškiau matyti padedančius akinius.

„Pasitaiko, kad kartais kaip gero regėjimo pavyzdys pateikiami tėvai ar seneliai, kurie niekada nenešiojo akinių ir skaitė be jų iki žilos senatvės. Tačiau taip nutikti gali vieninteliu atveju – visą savo gyvenimą jie buvo trumparegiai. Jei trumparegystė buvo nedidelio laipsnio, ir iki presbiopijos jie gerai matė arti esančius objektus. Į tolį, greičiausiai, gerai nematė niekada. O prasidėjus presbiopijai galėjo be akinių ilgiau geriau matyti arti esančius objektus. Trumparegiams senstant, skaitymo akinių neprireikia kiek ilgiau. Tai toks tam tikras laikinai įgyjamas privalumas, kaip kompensacija už anksčiau patirtus trumparegystės vargus“, – pasakojo I. Laurinavičienė.

Dažniausiai presbiopija nėra baigtinė

Jei žmogus sensta būdamas pakankamai sveikas, presbiopija kaip natūralus organizmo procesas apie 65-us metus gali stabilizuotis. Visgi dažniausiai presbiopijos procesas nėra baigtinis, o akies pokyčiams įtakos turi ir kiti veiksniai: gretutinės ligos ir vartojami vaistai, genetika ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas, – visi šie faktoriai gali lemti presbiopijos vystymosi greitį.

„Neįmanoma tiksliai prognozuoti, kaip vystysis presbiopija. Toks erzinantis, tačiau neišvengiamas procesas, su kuriuo reikia tiesiog susitaikyti. O štai presbiopijos sukeliamą blogo matymo problemą galima įveikti sąlyginai lengvai – parenkant presbiopijos laipsnį atitinkančius akinius, – sakė akių klinikos gydytoja oftalmologė. – Regėjimas kinta nuolat, iki pat gyvenimo pabaigos, tad jei norime matyti gerai ir gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, turėsime periodiškai apsilankyti pas akių specialistą, tikrinti regėjimą ir vis koreguoti akinius, vos tik pajuntamas didesnis regėjimo pokytis, matymo diskomfortas“.

Pasak gydytojos, akiniai vis dar apipinti įvairiais mitais: „Pavyzdžiui, galvojama, kad pradėjus nešioti akinius regėjimas blogės greičiau. Tačiau taip nėra, presbiopija vystosi dėl natūralių amžėjimo procesų, o ne dėl akinių. Dar kartais išsigąstama, kai staiga nusiėmus akinius vaizdas kelioms sekundėms pakinta, tarsi matoma blogiau. Bet tai – taip pat natūralu, nes vyresnėms akims prisitaikyti prie pokyčio užtrunka kiek ilgiau. Akiniai suteikia komfortą akims ir galimybę ryškiau matyti, o nenešiodami akinių kankinamės patys ir varginame savo akis“.

Kokių akinių reikės?

Jei presbiopija nėra smarkiai pažengusi ir į tolį matoma gerai, akinių prireiks tik žiūrėti iš arti, pvz., skaityti. Tokiu atveju visame akinių lęšyje bus ta pati regėjimą koreguojanti dioptrija. Jei presbiopija trukdo matyti ir į tolį, ir iš arti, galima turėti dvejus skirtingus akinius arba rinktis progresinius, kurie turi tris skirtingas matymo zonas: viršutinė lęšio dalis skirta žiūrėti į tolį, vidurinė – į vidutiniu atstumu esančius objektus, o apatinė – iš arti. Dar yra taip vadinamieji kabinetiniai dviejų zonų akiniai, iš kurių viena skirta žiūrėti į kompiuterį, o kita – skaityti. Senesnės kartos, bet vis dar naudojami ir bifokaliniai akiniai, kurie taip pat yra dviejų zonų – viršutinė skirta žiūrėti į tolį, apatinė – iš arti. Visi šie akiniai gaminami individualiai, pagal konkretaus žmogaus regėjimo būklę ir poreikius.

Pixel nuotr.

Žinoma, naudotis tokiais akiniais reikia išmokti: akis turi priprasti, kur kokia zona yra, įgusti ties jomis fiksuotis – labiau dirbti akimis, o ne lenkti galvą. Kuo didesni akinių lęšiai, tuo daugiau vietos yra dviem ar trims skirtingas dioptrijas turinčioms zonoms įkurdinti ir tuo patogiau tokiais akiniais naudotis – akims lengviau pataikyti į skirtingas zonas.

„Išmokti tinkamai naudotis progresiniais akiniais – ypač svarbu. Nes jei teisingi įgūdžiai nesusiformuos, pacientas gali vargti ir jaustis nepatogiai, vaizdas jam – vis susilies, – sakė gydytoja. – Visgi svarbiausia – nebijoti, nusiteikti pozityviai, nes yra daugybė žmonių, kurie iš optikos ir išeina su naujaisiais akiniais ant nosies“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
čia zmonės su aukštuoju išsilavinimu išmąstė,nesiginčikyt,jie zino,gerai kad dar ne b1bėja

Kaunietis

Kaunietis portretas
O kas čia per žodis "amžėjant"!?Taip visai netoli iki debiliškumo!

Amžėjimas...

Amžėjimas...     portretas
kas per nesąmonė??Kalbinis debilėjimas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių