- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Alzheimerio liga kasmet kamuoja vis daugiau žmonių. Prognozuojama, jog po 30 metų ja sirgs net kas antras 85 metų ribą perkopęs senjoras. Ankstyvosiose stadijose ši liga vis dar diagnozuojama pakankamai retai.
Tarptautinės Alzheimerio ligos dienos (rugsėjo 21 d.) proga sveikatos specialistai ragina susipažinti su požymiais, kurie gali ligą išduoti ir būdais, kurie galėtų padėti jau sergantiems.
Sergančių daugėja, o simptomus atpažinti sunku
Alzheimeris – lėtinė smegenų liga, pažeidžianti smegenis ir laipsniškai priverčianti žmogų pamiršti įvykius, faktus, veiksmus ir galiausiai net savo galūnių valdymą. Iki šiol nežinoma, kas ją sukelia ir nėra būdų ją išgydyti.
„Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks“, – teigia Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė.
Alzheimeriu sergantis pacientas privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas.
Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20-25 proc. tarp 80-90 m. amžiaus žmonių, ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ ekspertės Jolitos Skinderskienės, svarbiausia kovojant su Alzheimeriu – kaip įmanoma greitesnis ligos diagnozavimas.
„Vyresnio nei 50 metų žmogaus organizme vyksta skleroziniai pakitimai. Jo kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja. Kad senėjimas vyktų sveikai, žmogus negali pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai – ne be reikalo šiandien egzistuoja kursai, studijos vyresnio amžiaus žmonėms“, – teigia J. Skinderskienė.
Prevencija prasideda ne nuo vaistų
Kadangi sergančiųjų amžius kasmet vis mažėja, vaistininkė ragina visus vyresnius žmones domėtis profilaktika, kuri padėtų dar prieš susergant.
„Bet koks atminties suprastėjimas jau yra signalas. Kai tik pradedate pamiršti draugų vardus ar kitas kasdienes detales, net jei jaučiatės puikiai, tai prastas ženklas. Saugantis nuo to, galima gerti gydytojo paskirtus kraujagysles plečiančius preparatus bei vitaminus, vaistinėje pasitikrinus jų suderinamumą su kitais vartojamais vaistais. Nustatyti, ar sergama Alzheimeriu, gali tik gydytojas, tačiau imtis prevencinių priemonių derėtų kiekvienam vyresniam žmogui“, – aiškina vaistininkė.
Svarbiausias patarimas – nemeluoti pačiam sau. Prastėjanti atmintis gali signalizuoti labai rimtus sutrikimus, kurių išsigydyti savo jėgomis nepavyks, o ir bandyti nepasitarus su profesionalais – labai nenaudinga.
Patarimai jau sergantiems
Be atmintiems ir motorikos susilpnėjimo ligoniams būdinga ir staigi nuotaikų kaita, dėl kurios vieną akimirką žmogus gali atrodyti ne tik ramus, bet ir apatiškas, o jau po kelių sekundžių be jokios priežasties tapti piktas ir agresyvus. Todėl ši liga tampa didžiuliu iššūkiu ne vien ja sergantiems, bet ir artimiesiems.
Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačius metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t.t.
„Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Dažnai artimieji nori už ligonį ruošti maistą, perimti jo atsakomybes tvarkant namus ir kitas atsakomybes, nes taip šis turės mažiau vargo. Tačiau tai turės atvirkščią efektą. Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra“, – aiškina Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė D. Vadauskaitė.
Taip pat verta kalbėti paprastais sakiniais, patalpoje naudoti kuo daugiau laikrodžių, kalendorių bei spalvotų lapukų, ženklinančių kur kas padėta.
„Alzheimeriu sergantis pacientas privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas. Pirmosiose stadijose kūnui reikia ne ilsėtis, bet priešingai, veikti, skaityti, judėti ir prisiimti už save atsakomybę“, – teigia D. Vadauskaitė.
Galiausiai ligonį slaugantiems negalima pamiršti savęs – kito poreikiams paskyrus visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tuomet pasirūpinti ligoniu tiesiog nebeįmanoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...