Akibrokštas: laukė donoro inksto, bet artimieji nepaisė mirusiojo valios

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Lietuvoje po mirties ne visada paisoma donoro korteles užpildžiusiųjų valios. Tai paaiškėjo vakar feisbuke išplitus jaunos moters įrašui, kuriame ji guodėsi dėl to nesulaukusi inksto.

Vilnietė Brigita viename socialinių tinklų pasidalijo žinute: „Kai iš tavęs atima svajonę. Vakar rašiau, kad laukiu galimybės gauti ketvirtą inkstą. Deja, nutiko kai kas labai netikėto. Išvykau į Kauno klinikų transplantacijos centrą su didele viltimi, kad man bus atlikta transplantacija. Be manęs tokių dar buvo keturi žmonės. Ir čia tik inksto transplantacijai! Mano žiniomis, vakar vienas šveicaras tikėjosi, kad sulauks kepenų transplantacijos. Deja. Šeima, iš pradžių sutikusi paaukoti artimojo organus, po paros laiko pakeitė nuomonę (donoras turėjo kortelę, kurioje buvo išreiškęs savo sutikimą), atsisakė sutikimo, pradėjo grasinti žiniasklaida ir mes visi likom it musę kandę. Aš tikiu, kad šeimai buvo labai sunkus metas (norisi tikėti, kad pati to nepatirsiu), bet šitaip nuskriausti septynis (toks yra maksimalus skaičius galimų transplantacijų) žmones yra per daug.“

Juridiškai galioja asmens sutikimas, kurį žmogus pasirašo gerai apgalvojęs ir įforminęs tokį savo sprendimą. Tačiau artimiesiems kategoriškai prieštaraujant, klausoma artimųjų valios.

Jauna moteris sako suprantanti: atsiras teigiančiųjų, kad negalima teisti artimųjų dėl jų sprendimo. „Bet jei mes tokių dalykų neviešinsime, prie geresnės situacijos transplantologijoje tai irgi nenuves“, – rašė Brigita, kviesdama dalintis jos įrašu ir vildamasi, kad tai padės susimąstyti apie donorystės svarbą ir idėją.

Inksto transplantacijos jauna moteris laukia pusantrų metų. Tai būtų ketvirtoji šio organo transplantacijos operacija Brigitai. Tris ankstesniuosius persodintus inkstus po kurio laiko jos organizmas atmetė. „Pirmąjį inkstą man paaukojo tėtis, antrąjį – mama. Trečiasis buvo man nežinomo donoro. Visus juos mano organizmas atmetė dėl ligos, kuria sergu nuo vaikystės – lėtiniu inkstų nepakankamumu“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Brigita.

Vilnietė palygino: jei trečiojo inksto reikėjo laukti pusmetį, tai dabar ji šio organo transplantacijos laukia jau pusantrų metų. „Laukimas yra ilgas ir prie to nepriprantama“, – prisipažino pašnekovė.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) informavo, kad tokių situacijų jau pasitaikė organų donorystės srityje: „Nuo 2000 m., kai pradėjo veikti donoro kortelės, iki šiol smegenų mirtis konstatuota vos 7 donoro kortelės turėtojams ir dviejų mirusiųjų artimieji prieštaravo organų donorystei ir organai nebuvo paimti“, – apgailestavo NTB Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė.

Ji priminė, kad pasirašydamas sutikimą donoro kortelei gauti, žmogus pareiškia savo apsisprendimą. „Pasitaikius situacijai, kuomet mirusio žmogaus artimieji kategoriškai reikalauja nevykdyti valios ir nepritaria organų donorystės procesui, morališkai gydytojai priversti atsižvelgti į artimųjų valią, nors sutikimas donorystei yra. Tai galima palyginti su pasitaikančiais atvejais, kai artimieji užginčija mirusiojo testamentą, – palygino R.Pekarskienė. – Tai parodo, kad yra situacijų, kai etiniai dalykai prasilenkia su teisiniais. Teisinio pagrindo užginčyti tokią valią nėra, vadovaujamasi bendrais etikos ir moralės principais.“

Asmens sutikimas donorystei po mirties yra įteisintas Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme. „Tačiau visais smegenų mirties atvejais yra kalbamasi su mirusiojo artimaisiais dėl donorystės. Tokios tvarkos laikomasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, taip pat ir tose, kuriose yra numanomas sutikimo donorystei modelis: artimųjų valia yra gerbiama ir visada į ją atsižvelgiama. Juridiškai galioja asmens sutikimas, kurį žmogus pasirašo gerai apgalvojęs ir įforminęs tokį savo sprendimą. Tačiau artimiesiems kategoriškai prieštaraujant, klausoma artimųjų valios. Tai susiję su etiniais dalykais ir siekiant išvengti konfliktinių situacijų su artimaisiais ir donorystės idėjos menkinimo, įsiklausoma į artimųjų nuomonę“, – sakė NTB atstovė ir apgailestavo, kad panašiais atvejais recipientams, laukiantiems organo ar audinio transplantacijos, viltis sulaukti organo transplantacijos nutolsta.

NTB specialistai ragina asmenis, užpildančiuosius donoro korteles, iš anksto pasakyti artimiesiems apie savo apsisprendimą po mirties paaukoti organus kitų žmonių gyvybėms ir sveikatai gelbėti. Tokiu būdu artimieji bus supažindinti su tokiu sprendimu ir konfliktinių situacijų pavyks išvengti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neminkit ant gailesčio

Neminkit ant gailesčio  portretas
Reiškia, trijų žmonių paaukoti organai šiai ponia, kurie neprigijo, atsidūrė kur ? Šiukšlinėje su med. atliekomis?. Kur garantija, kad neatsidurs ir ketvirto ? Nežinau, bet savo vaikų organų, tikriausiai, neatiduočiau ir aš. Tiesiog negalėčiau. Tai yra jų ir priklauso tik jiems. Ir taškas,.

Anonimas

Anonimas portretas
Viskas čia normaliai eilinis lietuviu bizniukas donarai ne Lietuviams o Kokiems šveicarams ar norvegams kas daugiau moka ir nereikia čia lia lia kaD Lietuvei kuriai vis atmeta.

www

www portretas
baltarusiai protingesni už mus visose srityse
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių