Pasiruošimo pokyčiams pradžia

Kaip elgtis, kad perėjimas iš tingios vasaros į griežtos dienotvarkės mokslo metų režimą nebūtų labai sunkus, pataria profesorė vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė.

"Galvokime, kad atostogos buvo geros, įdomios, kad jų metu pailsėjo ir vaikai, ir tėvai. Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, kaip kuo lengviau pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo. Tarkime, kad yra keli būdai: apie tai negalvoti ir nesiruošti, visai priešingas variantas – apie tai galvoti ir ruoštis, tarpinis variantas – truputį galvoti ir ruoštis", – tačiau, pasak psichiatrės, kad ir kaip galvotume, pasiruošimas visais atvejais vyksta.

Sigita Lesinskienė: dažnai moksleiviai pasakoja, kad paskutinėmis naktimis prieš rugsėjo 1-ąją mažiau ir jautriau miega, mąsto, kaip seksis mokykloje.

Rugsėjo 1-oji žymi sąmoningą ir nesąmoningą pasiruošimo pokyčiams pradžią. "Norime to ar nenorime, artėjant rugsėjui, visi mokiniai ir studentai pradeda galvoti apie mokslo ar studijų metus, pasikalba apie tai su draugais, perkasi mokymosi reikmenų, drabužių. Dažnas vaikas ar jaunuolis per vasarą išauga drabužius, todėl reikia nusipirkti ką nors rudens sezonui", – apie tai, kas dar prieš rugsėjo 1-ąją primena mokslo metų pradžią, užsiminė S.Lesinskienė.

Tikisi adaptuotis pagreitintu būdu

Pasak medikės, kartais žmonės nusprendžia atostogauti iki pat rugsėjo, tikisi adaptuotis tarsi pagreitintu būdu – viską susiruošti jau prasidėjus mokslo metams. Tačiau mintys, kaip viskas bus prasidėjus rugsėjui, vis tiek aplanko, o vidinis pasiruošimas artėjantiems mokslo metams vyksta.

"Dažnai moksleiviai pasakoja, kad paskutinėmis naktimis prieš rugsėjo 1-ąją mažiau ir jautriau miega, mąsto, kaip seksis mokykloje, kaip susitiks su draugais, su kuo sėdės viename suole ir pan.", – sako psichiatrė ir pataria dar prieš rugsėjo pirmąją vaikams, paaugliams susitikti su klasės draugais. Taip neramių vaikų įtampa laukiant rugsėjo pirmosios kartais sumažėja.

Psichiatrės teigimu, blogiausiai jaučiasi tie, kurie pereina į kitą klasę, mokyklą ir nežino, kaip ten bus, su kuo bendraus. "Tas laukimas jiems būna kažkiek ir džiugus, ir baugus, ir neramus. Tada tas likusias iki rugsėjo dienas tenka tiesiog išlaukti, užsiimti kokia nors patinkama ir aktyvia veikla", – sako S.Lesinskienė.

Skirtingu laiku prisitaiko

Ji pastebi, kad vaikai, o ir suaugusieji skirtingai prisitaiko prie aplinkos ar pasikeitusio dienos ritmo: vieni turi savybę prisitaikyti prie aplinkos greitai ir lengvai, kiti – sunkiai, ir priprasti prie pokyčių jiems reikia daugiau laiko. "Siūlyčiau tėvams atsižvelgti į individualias vaiko, jaunuolio savybes ir poreikius. Pasiruošimas artėjantiems mokslo metams tiek mintimis, tiek veiksmais ir yra adaptacijos pradžia", – teigia psichiatrė.

Ugdymo įstaigoms medikė pataria į mokslų ritmą moksleivius įvesti tik laipsniškai didinant krūvį, taip pat supažindinant su dalykų turiniu, skiriant vaikams laiko priprasti prie mokyklinės aplinkos, susibendrauti.