- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes ne tik augančio vaiko, bet vėliau ir suaugusio žmogaus elgesyje. Specialistai išskyrė aštuonis liekamuosius reiškinius, kurie, dažnu atveju, lydi asmenį visą jo gyvenimą.
Vaikystėje patirtas smurtas vėliau neretai pasireiškia panikos priepuoliais. Pasak asociacijos „Tėvai švietimui“ atstovų, asmuo nervinasi dėl kiekvienos sudėtingesnės situacijos, nors ir supranta, jog iš tiesų ji nekelia jokios realios grėsmės.
Suaugusieji gyvena kaustomi įvairaus pobūdžio fobijų, atsiradusių dar vaikystėje. Minėtos baimės yra siejamos su skausmu, kurį teko patirti.
Tokie žmonės taip pat yra lydimi nuolatinio streso būsenos. Nepaisant to, kad gyvenimo aplinkybės jau seniai pasikeitusios, baimė, jog vaikystėje patirto smurto protrūkiai pasikartos – išlieka.
Todėl elgesyje itin ryškiai juntamas pasyvumas. Noras nebepatekti į traumuojančias situacijas verčia asmenis nuolat likti komforto zonoje – vengti rizikos ir nedėti pastangų ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.
Dar viena vaikystėje smurtą patyrusio žmogaus užslėpta emocija – pasyvi agresija. Tokiais atvejais savyje užgožtas pyktis, nepasitenkinimas ar pavydas išreiškiamas ne tiesiogiai, o ieškant kitokių tam tinkamų elgsenos atmainų. Pavyzdžiui, užduodant klausimus su užuolankomis, pasitelkiant sarkazmą, engimą ar įžeidinėjimus.
Šeštasis asmens, vaikystėje patyrusio smurtą, elgesyje ženkliai įsirėžęs bruožas – „aukos vaidmuo“. Kalbėdami apie pastarąjį reiškinį specialistai pažymi, jog ši „kaukė“ padeda tokiems žmonėms sulaukti to, ko labiausiai trūko vaikystėje - pripažinimo bei pojūčio, kad esi reikalingas.
Kitaip tariant, „aukos vaidmuo“ slepia troškimą gauti dėmesį, šilumą, rūpestį ar net gailestį, kuris prilygsta meilės išraiškai.
Neretai žmonės, patyrę smurtą vaikystėje, slepiasi nuo kitų rodomo gailesčio, užuojautos bei kitų panašių emocijų. Pasak specialistų, atsiskyrimas nuo kitų lemia socialinio nerimo sutrikimo atsiradimą.
Visi šie anksčiau įvardyti veiksniai taip pat daro tiesioginę įtaką kuriant santykius su kitais žmonėmis. Teigiama, jog asmenys, vaikystėje patyrę smurtą, rečiau sukuria ilgalaikius tarpusavio ryšius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai19
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...