- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaka – nuo seno neatsiejamas įrankis tinkamai vaiko raidai ir pasaulėvokai formuoti. Šiandien vis daugiau ne tik ugdymo specialistų, bet ir tėvų susidomi terapinių pasakų nauda.
Pataria specialistė – psichologė Viktorija Grigorjeva:
Išmokti gali kiekvienas
Pasaka – puikus įrankis parodyti vaikui bendravimo ir elgesio modelius. Padėti išgryninti, kurie jų yra neigiami, o kurie – teigiami. Vaiko nuo pasaulio izoliuoti negalima, o pasitelkiant pasaką galima parodyti, kokie gali būti pavojingi bendravimo modeliai, kas apskritai yra blogis.
Terapinė pasaka nuo paprastos skiriasi tuo, kad joje yra išryškinama konkreti realaus gyvenimo problema ir pateikiami jos sprendimo būdai. Šitokios pasakos pabaiga visada turi būti gera.
Tačiau bet kuri pasaka ir vaikams skirta literatūra gali tapti terapiniu įrankiu, jeigu perskaitytas tekstas bus aptariamas su vaiku. Toks aptarimas būtent ir atlieka terapinį vaidmenį. Tam yra skirta daug metodų ir technikų, išmokti to gali kiekvienas, nebūtina būti psichologu.
Negalima gąsdinti ir manipuliuoti
Vienas variantas – pasirinkti aptarti jau esamą, kitas – ją pratęsti arba kurti savo pasaką. Nuo ko reikėtų pradėti?
Visų pirma reikėtų paimti esamą pasaką ir išsigryninti, kokia yra pagrindinė problema ir tai, kaip ją sprendžia pagrindinis personažas. Akcentuoti sau, kokios yra pagrindinio personažo elgesio pasekmės. Svarbu išryškinti, kokie jo charakterio bruožai padeda spręsti problemą, o kurie trukdo.
Taip į esamos pasakos „stuburą“ galima atsiremti pradedant kurti savo istoriją. Reikėtų paimti problemą iš realaus gyvenimo, pasižymėti, kokiu būdu siekiama ją išspręsti. Tuomet apmąstyti, kokių charakterio bruožų reikia pagrindiniam veikėjui, kad jis su šia problema susidorotų. Priklausomai nuo to, kokia pagalba reikalinga, atsiranda padedantys personažai bei tie, kurie trukdo. Ir tuomet prasideda nuotykis.
Labai svarbu, kad pasaka negąsdintų vaiko. Negalima pasitelkti pasakos personažo tam, jog vėliau juo galėtume manipuliuoti realybėje. Pasaka kaip tik turi padėti ką nors sužinoti, pasimokyti.
Juo labiau negalima sekti tokios pasakos, nuo kurios ir pačiam suaugusiajam darosi kraupu. Ne visos liaudies pasakos yra adaptuotos vaikui. Jeigu jau apsiimama ją skaityti, atžalai būtina viską tinkamai paaiškinti.
Nusiraminimui – meditacinės pasakos
Prie terapinių pasakų dar yra priskiriama meditacinė pasaka. Tai tokia pasaka, kurioje nėra kontakto tarp žmonių. Tai yra kokio nors vieno personažo kelionę į gražią šalį, ją kuriant svarbu akcentuoti penkis jutimo organus – pajusti tos aplinkos kvapą, akcentuoti, ką matome, išgirsti daug skirtingų garsų, paragauti ko nors, paliesti ką nors. Tokia pasaka skirta padėti vaikui ar suaugusiajam nusiraminti.
Tinkamiausias laikas meditacinei pasakai – prieš miegą. Savo ruožtu terapinė pasaką geriau sekti dienos metu, kada vaikas yra budresnis.
Apskritai tėveliams vertėtų įsidėmėti, kad mažas, pusantrų metų vaikas ilgiausiai prie vienos veiklos kokybiškai išlaikyti dėmesį gali 15 min., todėl ilgiau vaiko nereikėtų kankinti. Reikia sustoti, jei vaikas „iškrenta“, jam darosi nuobodu.
Tarp kita ko
Pasakų terapija kaip psichologijos ir psichoterapijos mokslo atšaka susiformavo 20 amžiuje, ją kaip instrumentą naudodavo garsusis analitinės psichologijos mokyklos įkūrėjas, psichiatras Karlas Gustavas Jungas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...