.png)
- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Džiaugsmas: geriausia dovana – laikas ir dėmesys, skirtas artimiausiems šeimos nariams.
Artėjant šventėms daugelis ima jausti stresą, nepaisant to, kad Kalėdos ir Naujieji Metai – džiugi proga susitikti seniai matytus draugus ar šeimos narius ir smagiai praleisti laiką. Tad kodėl apskritai stresas kyla ir kaip jį suvaldyti?
Pasak šeimos psichologo, psichoterapeuto Gedimino Navaičio, stresas – žodis, atėjęs iš mokslo sferos į kasdienę kalbą ir dabar dažnai vartojamas netiksliai.
"Stresas, remiantis vienu pirmųjų jo tyrinėtojų Hansu Selye'iu, yra organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti. Čia svarbu pabrėžti, kad ir prie malonių įvykių reikia prisitaikyti. Pavyzdžiui, vestuvės – bendro šeimyninio gyvenimo pradžia. Akivaizdu, kad tai – džiugus įvykis, žmonės dėl to ir tuokiasi, bet po to jie turi prisitaikyti prie bendro gyvenimo. Tai yra tam tikras stresas, jis yra mažesnis negu prisitaikymas prie skaudžių įvykių, ligos, nedarbo ar panašiai", – teigė psichologas.
Šventė ir yra šventė, nebūtina jos kruopščiai kontroliuoti.
Anot jo, veikiausiai visi žino situacijų, kai žmonės susirenka maloniai praleisti laiką ir galėtų pasidžiaugti bendravimu bei buvimu kartu, bet vietoje to kyla tušti skandalai, barniai, pykčiai.
"Atkreipčiau dėmesį į akivaizdų dalyką – šventė ir yra šventė, nebūtina jos kruopščiai kontroliuoti", – sakė G. Navaitis.
Psichologas patarė truputėlį sulėtinti tempą ir jei kas nors siūlo kuo greičiau sėstis Kūčių vakarienės, raginti neskubėti, pajuokauti.
"Jeigu mums dar pusvalandį reikia palaukti mylimos tetulytės, tai kodėl turime būtinai 19 val. būti prie stalo? Galime ir 19.30 val. Tai ir yra tie paprasti dalykai, didelė dalis žmonių juos supranta ir be jokios teorijos naudojasi tokiais sprendimais, o kai kurie žmonės, paveikti streso, į tuos dalykus įsitraukia", – kalbėjo G. Navaitis.
Tad nebūtina laikytis tam tikros tvarkos, valgyti tik iš anksto suplanuotus patiekalus tiksliai nustatytą valandą.
Tuomet žmogus būna apimtas streso, nepadedančio nei atsipalaiduoti, nei švęsti ir įsitraukti į buvimą su artimais žmonėmis, kadangi mintys nuolatos klaidžioja ir ieško, prie ko prikibti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL finalas: Vilniaus „Rytas...
-
469-oji karo Ukrainoje diena...
-
Baltarusijos projekto „Tribu...
-
Prezidento darbo diena Rokišk...
-
Avarija Ateities gatvėje...
-
Profesorės B. M. Galdikas pas...
-
Įkurta asociacija „Mano glo...
-
A lyga: Vilniaus „Riteriai...
-
467-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL finalas: Kauno „Žalgiri...
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyjeKeletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Vaikų įvertinimai: kaip tai daryti tinkamai?Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones, yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo vaikystės. Gavus blogą įvertinimą gali nukentėti pasitikėjimas savimi, suprastėti mokymosi ar darbo rezultat...
-
Kodėl verta skaityti pasakas vaikams?„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi i...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba8„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...