Psichologė patarė daryti tokius pratimus: kuo dažniau padėti kojas, remiantis visu padu į grindis. Tada tvirčiau pajaučiame žemę, nebelieka baimės jausmo.

Pajutus stabilumą bei tvirtumą, galima nukreipti dėmesį į kvėpavimą: sąmoningai įkvėpti ir iškvėpti keletą kartų. Paspaudyti kumščius.

"Kas vyksta, kai darau kvėpavimo pratimus? Sąmoningai pradedu save jausti "čia ir dabar", tada ateina saugumo jausmas. Įsisąmoninus dabarties momentą, pasikeičia būsena, nebelieka ateities baimės. Padarius tokius pratimus, ateina pojūtis: "Aš galiu!" Stresas nueina į antrą planą, o mes įgyjame daugiau ramybės, pasitikėjimo savimi", – paaiškino pašnekovė.

Nenori ar negali?

Psichologė atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas gali tapti nesutarimų šeimoje ar net skyrybų priežastimi. Pakeitus požiūrį į tam tikrus dalykus, tokios rizikos galima išvengti. Tačiau su viena sąlyga.

"Man dažnai užkliūva kartojami žodžiai "aš negaliu". Moterys kartais mėgsta sakyti: "Negaliu nesinervinti, kai vyras guli prieš televizorių." Tuomet perklausiu: ar nemokate, ar nenorite nematyti? Jei nenorite, palaukite, kol norėsite. Jei nemokate, sakykite: noriu išmokti natūraliai priimti įvykius savo aplinkoje.

Mokytis labai įdomu, tačiau tam reikia skirti laiko. Po žodžio "negaliu" slepiasi nenoras keistis, tingėjimas, laukiama, kol visi aplinkui pasikeis ir man nebereikės šito daryti. Bet tada aplinkiniai nesupras, ko mes iš jų norime. Jų požiūris nuo jūsiškio gali skirtis. Kai nesulaukiame iš artimųjų tokio elgesio, kokio tikimės, tai taip pat sukelia stresą", – paaiškino J.Dainauskaitė-Šileikienė.

Su norais – atsargiai

Norint sau patiems nekelti streso, reikia mokytis kitus priimti tolerantiškai, taip pat mokytis paklausti, išsakyti savo tikruosius norus.

"Kiti negali žinoti apie jūsų norus, kol neįvardijate jų garsiai, – pridūrė specialistė. – Norite, kad prie televizoriaus gulintis vyras panešiotų vaikutį? To nepaprašote, nes esate iš anksto įsižeidusi. Tačiau vyras nežino jūsų noro. Reikia mokytis lengvai, paprastai išreikšti savo norus."

Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja.

Kitas žingsnis – reikia suvokti, kurie tavo norai yra logiški ir priimtini. Beje, su norais taip pat reikėtų elgtis atsargiai – jie taip pat gali sukelti papildomo streso.

Trečias dalykas – mokytis kitaip reaguoti į situaciją, jei suprantate, kad jūsų reakcijos kelia stresą. Reikia keisti save, o ne pasaulį.

"Prisiminkime situaciją su prieš televizorių gulinčiu vyru. Pabandykite pajausti situaciją. Gal jis pavargęs po sunkios darbo dienos? Galite prieiti paklausti: ar tu labai pavargęs, gal gali man padėti? Negali būti nuolat įsižeidusi ir prisiėmusi aukos vaidmenį. Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja", – patarė psichologė.