„Susirgimų depresija skaičius didėjo ir iki pandemijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau yra aiškiai nurodžiusi, kad liga apsunkintų gyvenimo metų skaičiumi depresija ir kiti nuotaikos sutrikimai jau yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje. Vadinasi, depresijos augimas buvo jau iki pandemijos, tačiau pandemija neabejotinai dar labai smarkiai išaugino tos depresijos skaičių. Dabar tikrai yra ir mūsų, lietuvių, tyrimai, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras daro tyrimus ir apklausas. Yra ir daug pasaulinių tyrimų, kurie rodo, kad per pandemiją depresiškumas padidėjo maždaug du tris kartus. Buvo augimas ir iki tol, bet dabar jis yra dar labai smarkiai paspartėjęs. Vadinamos gyvenimo būdo ligos, kaip depresija, nerimo sutrikimai, miego sutrikimai, aišku, yra labai smarkiai išaugę pandemijos metu“, – aiškino Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Esą gydytojai pažymi tai, kad juos labai neramina, jog daugėja uždelstos ligos atvejų: „Šitoje vietoje susiduria du faktoriai. Vienas faktorius – apskritai visų ligų labai daug uždelstų. Žmonės per pandemiją pas visus gydytojus ir patys nelabai norėjo kreiptis, ir pats prieinamumas buvo ženkliai mažesnis. Psichikos ligos čia ne išimtis. Dar viena mūsų visuomenės problema, ypač Lietuvos, – vadinama stigma, kad žmonės bijo psichikos ligų, bijo psichikos ligonių ir patys labai bijo kreiptis pas psichikos sveikatos specialistais net labai ryškiais atvejais“, – sakė M. Marcinkevičius.

„Galiu pasakyti keletą statistinių dalykų, kas tą labai atspindi. Vienas dalykas – apskritai depresijos skaičius Lietuvoje yra šiek tiek mažesnis negu aplinkinėse šalyse, nors mes žinome, kad bendrai mūsų psichikos sveikata prastesnė. Yra toks specifinis rodiklis, kad mes raminančių vaistų suvartojame tris keturis kartus daugiau negu Šiaurės šalys, kaimynai latviai, estai, o antidepresantų mes suvartojame du tris kartus mažiau. Be abejo, pas mus depresijos kaip ligos nėra mažiau, bet ji nėra gydoma. Reiškia, ji ir šiaip negydoma, o dabar, suprastėjus prieinamumui, tampa ypač užleista. Tai yra didelė problema, nes depresija dažnai yra liga, susijusi su savižudybėmis, – viena pagrindinių savižudybių priežasčių. Dar viena skaudi mūsų rykštė, apie ką irgi nelabai dažnai šnekama, yra ta, kad depresija labai dažnai gydoma alkoholiu. Alkoholis veikia per tas pačias neuromediatorių sistemas smegenyse, nuo ko vystosi ir depresijos simptomai“, – teigė jis.

Depresija yra tokia liga, kad žmogus dažnai save nuvertina, nieko nenori, nieko nesitiki, jam kartais sunku ir iš lovos atsikelti, jau nekalbant apie nuėjimą pas šeimos gydytoją.

„Jeigu žmogus serga depresija kaip liga, tai jis kažkiek gali sau padėti tokiais dalykais kaip sveikas gyvenimo būdas, reikia bendrauti, ypač pandemijos metu. Aš kalbu ne apie valgymą, bėgiojimą, bet dvasinei sveikatai labai svarbu tokie dalykai kaip bendravimas, kaip nuolatinės dienotvarkės palaikymas, nuolatinės malonios veiklos ir t. t. Bet jeigu yra klinikiniai simptomai, rimti simptomai, kada jau žmogus negali gyventi savo kasdieninio gyvenimo (yra žmonių, kuriems sunku net atsikelti iš lovos, nusiprausti, pavalgyti pusryčius), tai tokiais atvejais jau reikalinga specialistų pagalba. Kai aš sakau „specialistų pagalba“, tai nebūtinai tik vaistai. Dabar akcentuojama, kad lengvos depresijos formos yra gydomos psichoterapiškai, o sunkesnės – kombinuojamas psichoterapinis gydymas su medikamentiniu“, – kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.

„Pagrindiniai depresijos simptomai yra pablogėjusi nuotaika, sumažėjęs darbingumas. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad yra sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu, tais dalykais, kurie anksčiau džiugino. Tas turėtų tęstis ne vieną dieną, o ne mažiau kaip dvi savaites. Jeigu jau mėnesį, tai tikrai reikėtų atkreipti dėmesį. Kreiptis tikrai yra galimybių, nes yra psichikos sveikatos centrai, kuriuose dirba ir psichologai, ir psichoterapeutai, ir gydytojai-psichiatrai. Jie yra prie kiekvienos poliklinikos. Jeigu žmogus prisirašęs prie kažkokio mažesnio šeimos gydytojų centro, tai vis tiek jis turi sutartis su psichikos sveikatos centru. Lietuvoje ta pagalba yra labai neblogai prieinama. O jeigu dar žmogus truputėlį bijo, tai galima kreiptis ir į savo šeimos gydytoją, nes šeimos gydytojai yra mokomi atpažinti depresiją. Tačiau žmogus turi labai aiškiai, nebijodamas ir neslėpdamas pasakyti visus simptomus. Tada arba pats šeimos gydytojas imsis, arba nukreips pas specialistą. Svarbiausia yra nekentėti“, – tikino M. Marcinkevičius.

„Dar vienas labai svarbus prašymas visiems žmonėms – depresija yra tokia liga, kad žmogus dažnai save nuvertina, nieko nenori, nieko nesitiki, jam kartais sunku ir iš lovos atsikelti, jau nekalbant apie nuėjimą pas šeimos gydytoją, tai jeigu jūs matote, kad jūsų artimasis staiga pasikeitė, staiga nesidžiaugia gyvenimu, yra sulėtėjęs, nedaro tų dalykų, kuriuos anksčiau darė su džiaugsmu, arba daro tą per prievartą, padėkite jam, pakalbėkite ir pasistenkite, kad jis pasiektų bent jau šeimos gydytoją ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Vienas iš depresijos simptomų – kad žmogus nenori, nesijaučia vertas pasirūpinti savimi“, – šnekėjo specialistas.