Skyrybos – iš kartos į kartą persiduodanti infekcija?

Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam "paveldimam" elgesio modeliui užkirsti kelią?

Bauginanti statistika

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė sako, kad bent sumažinti šią riziką tikrai galima. Kartu ji pabrėžia, kad yra daug gražių pavyzdžių, kai kilę iš išsiskyrusių šeimų žmonės sukuria tvirtas santuokas, puoselėja gražų, ilgalaikį ryšį, augina vaikus.

Kokį elgesio modelį vaikas pasirinks užaugęs, labai priklauso nuo tinkamo tėvų elgesio per skyrybas ir po jų, nuo to, kaip tėvai vaikui aiškins apie savo skyrybas, kokį tarpusavio bendravimo pavyzdį rodys. Pasak psichologės, vaikams, kurie išgyvena tėvų skyrybas, daugeliu atvejų reikalinga ir psichologinė pagalba.

Statistika rodo, kad skyrybų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Mūsų šalyje išsiskiria beveik kas antra susituokusi pora. 2019 m. duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų. Po skyrybų be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) kasmet lieka gyventi apie 7 tūkst. vaikų. 2009–2019 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 80 tūkst. vaikų.

"Didelis skyrybų skaičius Lietuvoje reiškia, kad daugėja šeimų, kuriose vienas arba abu partneriai yra kilę iš nepilnų šeimų. Atlikti tyrimai patvirtina, kad tokios šeimos skiriasi dažniau, išsiskyrusių tėvų vaikai linkę anksčiau kurti santuokas, taip pat daug dažniau jiems nepavyksta santuokos išsaugoti", – sako psichologė J.Marcinkevičienė.

Nėra tik faktas

Tėvų skyrybos – ilgas procesas, kurio pradžia – dar iki skyrybų, o padariniai gali būti jaučiami ilgą laiką. Kiekvienas vaikas į tėvų skyrybas reaguoja individualiai, tačiau visiems šis įvykis yra skaudus ir dažnai netikėtas. Tėvų skyrybų padariniai labai priklauso nuo tėvų elgesio su vaiku ir tarpusavyje.

"Tėvų skyrybos daro didelę įtaką vaikų psichikai. Vaikai stebi tėvus ir kopijuoja jų elgesio modelį. Šeima yra pamatas vaiko vertybių sistemai formuotis, o po tėvų skyrybų šis pamatas dažnai praranda stabilumą. Skyrybų procesas daro įtaką vaiko savęs ir aplinkos supratimui, didėja jo pažeidžiamumas, gali išryškėti elgesio bei emocijų sunkumai, kurie lemia vaiko prisitaikymą ir turi reikšmės gebėjimui sukurti ilgalaikius bei nuolatinius santykius ateityje", – paaiškina J.Marcinkevičienė.

7 tūkst. – tiek vaikų kasmet lieka be vieno iš tėvų.

Pasak psichologės, vaikams, kurie išgyveno tėvų skyrybas, daugeliu atvejų reikalinga psichologinė pagalba ir parama. Tai gali būti tėvų, bendraamžių, artimųjų palaikymas. Gerai, jei psichologinę pagalbą gali suteikti kvalifikuoti specialistai.

Būtina pagalba vaikui

Psichologė pabrėžia, kad, nepaisant vykstančių skausmingų išgyvenimų, susijusių su skyrybų procesu, tėvams svarbu nepalikti vaikų nežinioje. Būtina prisiminti, kad skyrybos nėra tik tėvų reikalas – vaikai šį procesą išgyvena ypač skausmingai.

"Svarbu, kad vaikas apie skyrybų procesą sužinotų ne iš svetimų, bet iš jam artimiausių žmonių. Vaikams būtina žinoti, kas vyksta šeimoje. Jiems turi būti atsakyta į rūpimus klausimus. Suaugusiųjų vaidmuo šiame procese – ypač svarbus. Tėvams būtina skirti dėmesio vaikui, įsigilinti į jo vidinį pasaulį ir išgyvenamus jausmus", – primena psichologė.

Skyrybų laikotarpiu būtina padėti vaikams tinkamai suvokti pokyčius. Vaikui būtina paaiškinti, kad jis dėl tėvų skyrybų nekaltas, kad tėtis ar mama jo nepalieka.

"Kai kurie vaikai gali padaryti netinkamą išvadą, kad tėvai palieka ne tik sutuoktinį, bet ir juos. Taip pat gali manyti, kad skyrybos – tik laikinas dalykas ir, labai pasistengus, galima vėl padėti tėvams gyventi kartu. Toks galvojimas kelia vaikui nepagrįstų lūkesčių ir nepadeda įveikti krizės", – sako psichologė.

Labai svarbu, kad vaikas besiskiriančių tėvų nebūtų naudojamas kaip ginklas – manipuliacijos objektas aiškinantis santykius, keršijant vienas kitam.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė J.Marcinkevičienė pabrėžia, kad dėmesys, nuoseklumas, pastovumas ir laiku suteikta pagalba vaikams suteikia galimybę emociškai lengviau išgyventi krizę dėl įvykusių tėvų skyrybų. Besiformuojantys konstruktyvūs streso įveikimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai, rūpinimasis vaiko psichikos sveikatos stiprinimu didina tikimybę, kad vaikai ateityje sėkmingiau kurs ilgalaikius santykius.

Kaip elgtis, kad skyrybos kuo mažiau sužeistų vaiką

• Paaiškinti vaikui esamą situaciją jam suprantama kalba, atsižvelgiant į vaiko amžių.

• Pasakyti vaikui, kad jis nekaltas dėl tėvų skyrybų.

• Paaiškinti vaikui, su kuo jis gyvens, kada ir kaip galės matytis su kitu iš tėvų, kuris išsikrausto.

• Paaiškinti vaikui, kad skyrybos nėra laikinas dalykas, kad tėvai nebesueis kartu gyventi.

• Priimti vaiko jausmus (pyktį, kaltę, baimę ir t.t.), stengtis įsigilinti į vaiko vidinį pasaulį.

• Vykstant konfliktams tarp suaugusiųjų, vaikas neturi būti jų centre. Būtina atskirti sutuoktinių tarpusavio santykius nuo jų santykių su vaikais.

• Tėvams gyvenant atskirai, svarbu, kad vaikas iš abiejų tėvų girdėtų ir matytų pagarba paremtus santykius, nepaisant to, kad jie išsiskyrę.

• Tėvams nedera kaltinti vaiko priskiriant išsiskyrusio partnerio neigiamas savybes vaikui.

• Svarbus pagarba paremtas bendravimas tarp išsiskyrusių tėvų. Konstruktyvūs problemų sprendimo įgūdžiai leidžia vaikui suprasti, kad ir kartu negyvendami tėvai gali sutarti bei suteikti vaikui visapusišką paramą.


Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių