- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per koronaviruso (COVID-19) pandemiją visuomenės streso lygis išaugo apie du kartus, bet bendras savižudybių skaičius mažesnis nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
Tokius duomenis Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
„Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos. Iki jos stresą jautė iki 14 proc. visuomenės, o prasidėjus pandemijai pačioje pradžioje tas skaičius kilo net ir tris kartus ir nuo tol laiko jis tik mažėja, ką galima sieti su tam tikru prisitaikymu prie situacijos ir neapibrėžtumo mažėjimu“, – sakė I. Rubikas.
Sveikatos apsaugos ministerija remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis nurodo, kad iki pandemijos stresą jautė 14 proc., o prasidėjus pandemijai 26–48 proc. populiacijos.
Taip pat Valstybinių ligonių kasų duomenys rodo, kad pandemijos metu apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų.
Visuomenės streso lygis Lietuvoje išlieka padidėjęs apie du kartus, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.
Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos tyrimų centro tyrimas rodo, kad 49 proc. tiriamųjų jautėsi vidutiniškai ar smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, 46 proc. apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema.
To paties tyrimo duomenimis, COVID-19 pandemijos metu besijaučiantys vieniši žmonės beveik 2,5 karto dažniau turėjo savižudiškų minčių nei likusi populiacija, tačiau bendras savižudybių skaičius nesikeitė.
„Apie pusė visų tiriamųjų jautėsi vidutiniškai arba smarkiai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, apie pusės apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema. Čia yra vasaros metu VU Psichotraumatologijos tyrimo centro atliktas tyrimas, to paties tyrimo metu buvo atrasta, kad žmonės, kurie jautėsi vieniši CIVID-19metu, turėjo apie du su puse karto daugiau savižudiškų minčių ir tai tam tikra rizika“, – pažymėjo I. Rubikas.
Tačiau savižudybių statistika, anot jo, pakankamai įvairialypė, pandemijos pradžioje jų net sumažėjo.
„Pirmosios bangos metu mes matėme santykinį sumažėjimą, palyginti su 2019 metais, tai gali būti siejama su vadinamuoju mobilizacijos efektu, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir neatlieka tų veiksmų, kurie išryškėjo praėjus mobilizacijos etapui, tą mes matome birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai, vasaros metu savižudybių skaičiai pralenk praėjusių metų skaičius“, – kalbėjo SAM atstovas.
„Bet praėjusių trijų mėnesių rezultatai, ypač lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad situacija, galima sakyti, normalizavosi ar priartėjo prie praėjusių metų situacijos, o lapkričio mėnesį sumažėjo tie skaičiai ir kovo–lapkričio savižudybių skaičius yra mažesnis nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė I. Rubikas.
Pateikiamais duomenimis, 2019 metais iki lapkričio mėnesio šalyje buvo fiksuotos 597 savižudybės, 2020 metais per tą patį laikotarpį – 556.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaiko teisių gynėja: nėra blogų vaikų2
"Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs", – dėl dažnokai pasitaikančių atvejų išgyvena daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė. ...
-
Prasideda sąmoningumo didinimo mėnuo be patyčių2
Vykstant nuotoliniam ugdymui, dvigubai sumažėjo vaikų kreipimųsi į „Vaikų liniją“ dėl patyčių – daugiau nei 20 metų tai buvo vienas dažniausių vaikų ir paauglių įvardijamų sunkumų. Kovą skelbdama sąmoningumo didinimo mėne...
-
Sporto psichologė: ribos dažnai egzistuoja tik mūsų galvose
Didžiausiu daugelio priešu tampa nepasitikėjimas savimi ir nerimas. Nors ir norime patobulėti profesinėje srityje ar kažko naujo išmokti, stabdo nesėkmės baimė. Emocinė įtampa kiša koją net ir profesionaliems sportininkams. Tod...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą persiduodanti infekcija?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam "paveldimam" e...
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...
-
Tyrimas: tik trečdalis socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą1
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl psichologinių paslaugų prieinamumo asmenims, gyvenantiems socialinės globos namuose, konstatavo, kad tik trečdalis šalyje veikiančių socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą, dar blo...
-
Vaikas – vienišius: ką naudinga žinoti?3
Vienišumas – naujųjų laikų Dievo rykštė žmonijai. Buvo laikas, kai svetur geresnio gyvenimo išvykę ieškoti lietuviai paliko mūsų šalyje daugybę vienišų senyvo amžiaus žmonių. O štai prie&scaro...