Rutina: nepageidaujama, bet naudinga

Jau ilgiau nei metus gyvename pandemijos sąlygomis, apriboti erdvės ir tam tikros rutinos. Rutina daugeliui kelia neigiamų asociacijų. Tačiau psichologė Laura Rimkutė teigia, kad susikūrę pozityvią rutiną galime ir gerai jaustis, ir daug nuveikti.

Veda prie pasiekimų

Anot L.Rimkutės, dažnas stereotipas, kad rutina yra blogis. Psichologė pripažįsta ir pati taip maniusi.

"Kai pagimdžiau kūdikį ir skaičiau įvairius ugdymo vadovėlius, kuriuose rašė, kad kūdikiui reikia griežtos rutinos, nes jam taip saugiau, galvodavau: tai – ne man, rutina man nepriimtina, – atvirauja L.Rimkutė. – Bet kas atsitiko pastaruoju metu? Suvokiau, kad mano gyvenime yra daug rutinos, ir, kas keisčiausia, man ji patinka."

Daugeliui žmonių kyla didelis pasipriešinimas rutinai iš įsitikinimo, kad ji žudo kūrybiškumą, o štai kūrybingi žmonės neturi rutinos, jų gyvenime viskas vyksta ekspromtu.

"Dauguma tų, kurie dalijasi savo kūrybiniais pasiekimais, kalba apie tai, kad kurdami jie gyveno pagal labai griežtą kasdienę rutiną. Ne vienas rašytojas pasakoja, kad buvo susiplanavęs labai konkrečias ir griežtas rašymo valandas. Sportininkai, kurie pasiekė aukštumų, taip pat kalba apie rutininius veiksmus, kuriuos daro daugybę kartų. Visa tai atvedė juos prie gero ir produktyvaus rezultato", – sako specialistė.

Ji neneigia – naujovės, besikeičianti aplinka, kontekstų įvairovė tarsi leidžia būti kūrybiškesniems, o rutina kūrybiškumą truputėlį slopina. Tačiau rutina suteikia kitų pridėtinių verčių. Pavyzdžiui, šių dienų kontekste ji padeda nusiraminti ir geriau jaustis.

Atrasti laiko trims dalykams – fiziniam krūviui, reflektavimui ir tobulėjimui yra pagrindiniai pasirūpinimo savimi veiksniai, kai įsisukame į rutiną. Jei tai padarytume – taptume gerokai laimingesni.

Gyvename neapibrėžtumo laikotarpiu ir nežinome, kiek visa tai tęsis, kada galėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Mūsų smegenys tą neapibrėžtumą traktuoja kaip grėsmę ar pavojų, dėl to mes nerimaujame, stresuojame, jaučiame įtampą.

Rutina suteikia mūsų smegenims stabilumo: žiūrėk, yra dalykų, kurie kasdien kartojasi, vadinasi, ne taip jau viskas neapibrėžta ar nestabilu. Rutina mūsų smegenis nuramina.

Ne visada – pagalbininkė

Anot psichologės, mūsų smegenys evoliucionuodamos labai noriai priėmė ir pamėgo rutiną.

"Kai yra rutina, mes tiesiog neturime varginti savo smegenų priimdami sprendimus, automatiškai darome dalykus, kurie įeina į mūsų rutiną. Smegenys tuo metu ilsisi ar gali dirbti su kažkokia kita informacija, – aiškina L.Rimkutė. – Dėl to kai kurie rutininiai veiksmai gali tapti efektyvesni nei tie, kuriuos darome labai sąmoningai. Rutina duoda smegenims galimybę mažiau vargti, o ir šiaip smegenys paprastai ieško, kur galima patinginiauti."

Tad rutina, psichologės teigimu, priklausomai nuo to, kokia ji yra ir kas ją sudaro, gali suteikti labai daug teigiamų potyrių mūsų gyvenimui. Pavyzdžiui, gali gerinti mūsų sveikatą: jos laikymasis, konkretus režimas gali būti pagalba kenčiantiems nuo migreninių skausmų. Tiems, kuriuos kamuoja nerimas ar kasdienis stresas, pozityvi rutina, kurioje savo vietą turi atsipalaidavimo pratimai, gali padėti įveikti nerimo priepuolius arba mokantis tvarkytis su stresu.

Problemos prasideda tada, jeigu kai kurių žmonių rutina yra ne visai sveika, pripildyta ne visai gerų įpročių. Tarkime, dalis žmonių, kurie dirba iš namų, yra ištrynę savo kasdienybėje ribas tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Jų rutina: kompiuteris lovoje prieš užmiegant, pirmas dalykas pabudus ryte – pasitikrinti elektroninį paštą. Tokia rutina tikrai nebus pagalbininkė. Tačiau papildę rutiną pozityviais ritualais, smarkiai galime sau pagelbėti įvairiose srityse, taip pat ir psichologinės gerovės klausimu.

Nauda: psichologės L.Rimkutės teigimu, rutina nuramina mūsų smegenis ir padeda jaustis saugiau. Butauto Barausko nuotr.

Turime pasirūpinti savimi

Tad kaip susitvarkyti su rutina, kad ji padėtų mums kuo labiau augti ir gerai jaustis? L.Rimkutės teigimu, visų pirma tai reikalauja šiokios tokios analizės.

Peržiūrėkite savo dieną: ką kuriuo metu veikiate, kaip leidžiate savo laiką? Jeigu sudarysite išsamų sąrašą veiksmų, kuriuos šiandien nuveikėte, galėsite padaryti išvadas, kuriuos iš tų veiksmų jūs norite palikti, kuriuos norėtumėte trumpinti, kuriuos keisti, ką naujo norėtumėte įterpti į savo rutiną.

Tiesa, susidėliojus naują – siekiamą turėti – rutiną, iš pradžių gali tekti šiek tiek pasistengti. Tarkime, jeigu jūs nuspręsite, kad pagal jūsų naująją rutiną numatyta anksčiau gultis, tai iš pradžių reikės sau apie tai įvairiais būdais priminti, save paraginti atsigulti nauju, dar neįprastu, laiku. Tačiau vėliau organizmas pripras, ir rutina taps tiesiog patogia, gera būsena.

"Turint gerą, pozityvią rutiną, galima jaustis gerai ir daug nuveikti, – tikina psichologė. – Nėra vieno recepto ar sprendimo, kaip susidėlioti rutiną taip, kad galėtume išnaudoti ją savo produktyvumui gerinti. Tačiau kai kurie autoriai išskiria kelis pagrindinius akcentus, kurių turėtų atsirasti daugumos žmonių rutinoje. Pavyzdžiui, kad į mūsų rutiną turėtų įeiti sąmoningas laikas sau, kuris skiriamas tiek fiziniam poilsiui, atsigavimui, tiek psichologiniam pabuvimui su savimi, reflektavimui."

Neleisti sustabarėti

L.Rimkutė pataria į savo dienos rutiną įterpti fizinį aktyvumą – rasti galimybių pajudėti, pasportuoti: atlikti kokius nors pratimus savarankiškai, išeiti pasivaikščioti, dalyvauti mankštose nuotoliniu būdu. Svarbiausia – susirasti tokią veiklą ir įsipareigoti ją tęsti.

Dar labai svarbios, psichologės manymu, įvairios reflektyvios praktikos, pavyzdžiui, surasti savo dienotvarkėje laiko medituoti, melstis ar rašyti savo emocijų, dėkingumo dienoraštį. Žodžiu – nepabijoti pabūti su savimi, įsivardyti, kaip jaučiuosi, koks mano emocinis fonas šiuo laikotarpiu.

Labai naudinga rašant dėkingumo dienoraštį mintis nukreipti nuo negatyvių dalykų, nes smegenys turi savybę susitelkti ties tuo, kur yra grėsmių, pavojų. Reikėtų jas nuo to atitraukti ir pasižiūrėti, ką pozityvaus galima rasti savo gyvenime, – tai labai pagerina savijautą.

Na, ir galiausiai trečia sritis – saviugda arba savęs auginimas, kuris taip pat labai smarkiai prisideda prie mūsų gyvenimo gerovės. Kiekvienas susiranda savo formą: vieniems patinka skaityti popierines knygas, kitiems – klausyti garso knygų, tretiems – paskaitų ar diskusijų internete. Svarbu, kad asmenybė nestabarėtų ir neužstrigtų tame taške, kai žmogus nebeauga, nebesikeičia ir nemato poreikio ko nors mokytis.

"Atrasti laiko trims dalykams – fiziniam krūviui, reflektuoti ir tobulėti yra pagrindiniai pasirūpinimo savimi veiksniai, kai įsisukame į rutiną. Jei tai padarytume – taptume gerokai laimingesni arba galėtume geriau jaustis net ir šiandienos sąlygomis", – apibendrina L.Rimkutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių