- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiasis sausio pirmadienis yra oficialiai liūdniausia diena metuose. Šventinė apatija, šaltis, saulės trūkumas – visa tai susideda į faktorių, kad sausio ir vasario mėnesiais slogučio gali išties netrūkti, praneša LNK.
Pasak vienos gyventojos, sausio ir vasario mėnesiai jai tikrai kelia depresyvias nuotaikas.
„Todėl žmonės vyksta kažkur į šiltuosius kraštus praleisti atostogas kitoje erdvėje – tam, kad nepanirtų į depresijas“, – sakė ji.
„Niekas nesibaigia ir neaišku, kada baigsis. Norėčiau, kad tas virusas išbėgtų iš mūsų. Žiema irgi“, – šnekėjo kita gyventoja.
Tačiau ji pridūrė, kad visuomet reikėtų nusiteikti pozityviai, nesvarbu, koks oras.
„Reikia stengtis, užsispiri ir varai – ir viskas gerai“, – juokėsi ji.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kitas vilnietis atskleidė, ką daro, kad jo nepultų slogutis.
„Einu pasivaikščioti. Kasdien praeinu po 7 km. Aišku, ieškau kompanijos“, – tikino jis.
„Mano vienas iš atradimų yra maudynės atviruose vandenyse kiaurus metus. Tai neleidžia liūdėti“, – atviravo kita pašnekovė.
„Labai puikiai jaučiuosi, jokio liūdesio. Reikia savęs neliūdinti. Ko čia pergyventi? Viskas tvarkoje“, – šnekėjo kitas vilnietis.
Būk beždžionė, kuri visą laiką juda, šnekasi su visais. Tokie žmonės niekada nebūna depresyvūs – nei žiemą, nei rudenį.
Iš kur kyla sausio slogutis, aiškino psichologė Genovaitė Petronienė.
„Žmonės paprastai mąsto: šventės baigėsi, atostogos dar labai toli, oras blogas, trūksta pinigų, viskas išleista. Bet manyčiau, kad nėra viskas taip paprasta. Jei būtų paprasta, būtų lengviau susitvarkyti. Yra kažkas susijusio su šventiniu laikotarpiu – manau, susiję su tuo, kad žmonės turėjo tikslą: „pabaigėm darbus, ruošiamės šventėms, šventės bus labai laimingos, galbūt net atostogų kažkiek turėsime, bus laimė“. Buvo toks susikaupimas ir to siekimas, o dabar yra toks momentas, kad viskas pasiekta ir nebeišeina pastatyti to tikslo. Kitas tikslas gal bus prieš atostogas. Dabar tas laikas, kada reikėtų pasistatyti normalių tikslų, tokių pasiekiamų, gerų, gilių, suprasti, ko reikia, kas įmanoma. Šito daug kas nemoka – nemoka patys sau statyti tikslų“, – komentavo G. Petronienė.
Freepik.com nuotr.
Ji išvardijo, kuriems žmonėms šiuo metu yra ypač sunku.
„Sunkiausia tiems, kurių gyvenimo būdas jau ir prieš Naujuosius metus, net ir per šventes buvo depresiško stiliaus. Tie žmonės, kurie labai vieniši, neturi gerų ryšių su giminaičiais ar su draugais – jiems dabar yra dar blogiau. Taip pat žmonėms, kurie nemoka išsikelti tikslų, kurių iš išorės šiuo metu niekas neverčia. Tie žmonės dabar yra visiškoje duobėje. Ir žmonės, kurių nervų sistema yra pažeidžiama, jautri ir labai žemas emocinis intelektas. Žmonėms, kurie serga psichikos ligomis, tikrai yra labai sudėtinga“, – tikino psichologė.
G. Petronienė atskleidė, ką daryti norint nuvyti šią depresyvią nuotaiką.
„Yra dvi strategijos. Viena strategija: jeigu rudenį ir žiemą tau blogai, užmik žiemos miegu, būk meška. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia meilę sau: aš tinginiauju, kaupiu energiją, o ne save griaužiu, kad gyvenimas eina pro šalį. Antra strategija – pasakyk sau: „man tamsu, šalta, blogai, bet aš įdėsiu pastangų, bendrausiu su žmonėmis, ten muzika groja“. Irgi nebus liūdna. Būk beždžionė ar papūga, kuri visą laiką juda, šnekasi su visais. Tokie žmonės niekada nebūna depresyvūs – nei žiemą, nei rudenį. Niekas jų nepaveikia“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalyje padaugėjo krizių centrų, stiprinamos jų paslaugos
Šiuo metu Lietuvoje yra 66 socialinių paslaugų įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Per metus šalyje padaugėjo penkiais krizių centrais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paren...
-
Kviečia stabdyti neapykantą prieš LGBTQ+ paauglius: orientacijos negalima pasirinkti23
Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. Į laisvę būti savimi be baimės, be patyčių, be atstūmimo. XXI amžiaus žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio šimtmečius, rezultatas....
-
Tėvų nepasirinksi: kas gali slėptis už šios frazės?
Ne kartą esame girdėję posakį „tėvų nepasirinksi“, bet ne visada susimąstome, kas gali slėptis už šios frazės. ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
PSO perspėja apie karo ir pandemijos poveikį europiečių psichikos sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad Europai atėjo svarbus metas kovoti su psichikos sveikatos problemomis dėl koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje. ...
-
Kaip padėti nuo internetinių žaidimų priklausomam paaugliui?2
Tyrimai rodo, kad 3–4 proc. paauglių visame pasaulyje yra priklausomi nuo virtualiųjų žaidimų. Nyderlandų Leideno universiteto Vaikų ir paauglių psichologiją tyrinėjantis mokslininkas Henkas Rigteris kalba apie efektyvią pagalbos priemonę &nd...
-
Garsaus neuromokslininko knygoje – ir karinės agresijos paaiškinimas
Lietuvių skaitytojus pasiekė žymaus neurobiologo ir primatologo Roberto M.Sapolsky knyga „Elgesys“. Joje autorius išsamiai analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Atsako ir į klausimą, kodėl kartais esame agresyvūs, ir paste...
-
Lietuvos nerimo indeksas: beveik kiekvienas lietuvis nuolat jaučia nerimą
Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis ir baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negand...
-
„Kauno dienos“ studijoje – psichologas E. Lukoševičius: kaip tvarkytis su nerimu karo akivaizdoje
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius. ...
-
Psichologinė pagalba ukrainiečiams prieinama, bet besikreipiančių negausu
Psichologinė pagalba pabėgėliams iš Ukrainos teikiama, tačiau besikreipiančių kol kas negausu. ...