- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Paauglystę galima būtų traktuoti kaip tam tikrą spalvingą kritinį laikotarpį, kai jaunas žmogus turi priimti ne tik individualius iššūkius, kylančius dėl individualių aplinkos pokyčių, bet taip pat turi ir prie jų prisitaikyti“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, psichologė dr. Oksana Malinauskienė, kalbėdama apie pagrindinius iššūkius, kylančius paauglystės laikotarpiu naujoje tinklaidėje tėvams apie paauglius „Tėvų kanalas“.
„Tad galima būtų teigti, kad visi paaugliai, koks bebūtų laikmetis, išgyvena tam tikrą amžiaus krizę ir uždaviniai, kuriuos jie turi spręsti, nekinta. Jiems tenka prisitaikyti prie fiziologinių, pažintinių ir psichosocialinių pokyčių, siekiant išsigryninti vertybių sistemą ir atrasti save“, – sako O. Malinauskienė.
Pagrindiniai paauglystės laikotarpiu kylantys sunkumai
Būtent paauglystėje kyla pagrindiniai klausimai: kas aš esu? Koks noriu ir turiu būti? Paaugliai intensyviai bando surasti savo tapatumą. Nemažiau svarbu yra nustatyti ir efektyvius socialinius santykius su abiejų lyčių atstovais, siekiant išmokti bendrauti, ieškoti kito žmogaus, burtis į grupeles ir išryškinti savo seksualumą. Natūralu, kad šių uždavinių sprendimas reikalauja laiko ir vidinių galių, todėl atsiranda rizika patirti vienokio ar kitokio pobūdžio nesklandumų. Tad sunkumai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai paaugliai, yra būdingi tam tikro amžiaus tarpsnio žmonėms, nepaisant laikmečio.
Šiuolaikinis paauglys turi save sukonstruoti tarsi dėlionę į vieną darnią visumą. O tai tikrai nėra lengva užduotis.
„Šiuolaikinis paauglys turi save sukonstruoti tarsi dėlionę į vieną darnią visumą. O tai tikrai nėra lengva užduotis. Dėl to paauglystėje tenka išgyventi tikrą emocijų ir jausmų dramą, kas gali atsispindėti ir elgesyje. Jei lygintume, ar šiuolaikiniai paaugliai skiriasi nuo tų, kurie buvo žymiai anksčiau, tuomet reiktų kalbėti ne apie amžiaus, bet apie istorinės epochos įtaką. Vadinasi, kiekviena karta yra paženklinta tam tikrų istorinių, visuomeninių ir kultūrinių situacijų. Tad šiuolaikinio paauglio, gimusio po 2000-ųjų metų, esminis raidos skirtumas nuo kitų kartų paauglių yra gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis. Jis yra įgudęs socialinių tinklų vartotojas, kompiuterinių žaidimų lošėjas, dėl to kyla rizika, kad jis lengviau sukuria savo identitetą virtualiame, o ne realiame pasaulyje. Todėl didelė tikimybė, kad nemokėdamas adaptuotis, paauglys bus pasyvesnis ir patirs daugiau sunkumų bendraudamas su bendraamžiais, suaugusiaisiais bei bus menka mokymosi motyvacija ir pažangumas. Dėl to didėja atskirties ir vienišumo jausmas“, – savo įžvalgomis apie paauglystėje kylančius sunkumus dalijosi MRU psichologė.
Pandemijos įtaka paauglių psichinei sveikatai
Karantino laikotarpis, be abejonės, turi tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių paauglių psichinei sveikatai. Moksliniai tyrimai, atlikti 2020–2021 metais, parodė, kad visame pasaulyje vykstanti pandemija ir nuotolinis mokymasis turi tiesioginį ryšį su padidėjusiu paauglių nerimu, depresijos simptomais ir padidėjusiu socialinės izoliacijos jausmu bei sunkumais bendraujant su bendraamžiais ir tėvais. Dėl to dabartiniai paaugliai patiria mažesnį pasitenkinimą gyvenimu.
Anot psichologės dr. O. Malinauskienės, kalbant apie bendravimą šeimoje, turėtų būti susitarimai ir taisyklės, kurių pravartu visiems laikytis ir gerbti savo ribas. Tai leistų paaugliui žinoti jo teises ir jausti atsakomybę. Tuomet lengviau sukurti gerą emocinį ryšį su tėvais ir suklydus, lengviau pripažinti savo klaidas. Galima teigti, kad paauglio prigimtis yra maištauti, laužyti nustatytas taisykles ir peržengti nustatytas ribas.
Psichologės patarimai šiuolaikinių paauglių tėvams
„Šiuolaikinio paauglio tėvams patarčiau labiau orientuotis į ryšio su savo vaiku kūrimą, kuris tikrai neprasideda tik šiuo raidos laikotarpiu. Svarbu būti šalia ir aiškiai komunikuoti paaugliui, jog „aš tave girdžiu, matau ir suprantu“. Taip pat svarbu stengtis suprasti ir nebūti abejingiems tam, kas vyksta su paaugliu. Toks nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu veda į ryšio su juo kūrimą ir stiprinimą. Ir jei nutinka koks nemalonus įvykis, tai tik esant abipusiam pasitikėjimui galima pasikalbėti apie tai, kas neramina vieną ar kitą pusę. To paties atsako tada galima tikėtis ir iš savo vaiko, jei tėvai yra atviri ir nuoširdžiai rūpinasi jo problemomis. Svarbūs trys dalykai: nesmerkti, negąsdinti ir nežeminti, o priimti ir būti kartu. O jei yra kokia problema, reiktų ją bandyti spręsti kalbantis tarpusavyje“, – pataria MRU psichologė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?2
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...