Psichologė E. Petkutė: sužaloti visam gyvenimui galima ir nepakėlus rankos

Dėl vieno ar kelių nesusitvardymų nereikėtų savęs kaltinti

„Visos emocijos (džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė, nuostaba, pasibjaurėjimas) mums labai svarbios ir reikalingos, nes padeda išvengti pavojingų situacijų, susitaikyti su egzistenciniais klausimais, išgyventi skaudžius patyrimus. Problema, ypač stiprios emocijos, tampa, kai yra išreiškiamos veiksmais prieš save ar kitus. Jeigu sunku atpažinti savo jausmus, dažnai jaučiamas nerimas ar staiga užplūsta stiprios emocijos, o savireguliacijos įgūdžių stinga, susivaldyti būna itin sudėtinga“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitoje „Geros“ ir „blogos“ mūsų emocijos“ sakė Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Erna Petkutė.

Auklėjimo ir drausminimo ribos gali būti peržengiamos ir patiriant stresą, išgyvenant sudėtingas situacijas. Nederamą suaugusiųjų elgesį gali išprovokuoti nesąmoningi bandymai įveikti savo vaikystės patirtis.

Didelę darbo su vaikais ir tėvais patirtį turinti ekspertė pabrėžė, kad dėl vieno ar kelių nesusitvardymų, užvaldžius emocijoms, tėvai neturėtų savęs kaltinti. Pakanka pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti vaiko.

Sunerimti ir atkreipti dėmesį tiek į savo, tiek į kitų pasikartojančius žeminančius žodžius ar veiksmus, suaugusieji turėtų, pastebėję staigius vaiko elgesio pokyčius, kai nėra aiškių priežasčių. Pavyzdžiui, guvus, viskuo besidomintis vaikas staiga tapo apatiškas arba pradėjo itin agresyviai elgtis. Tai gali būti ir emocinio smurto pasekmė.

Nuolatinis nederamas elgesys tampa emociniu smurtu

„Kai kurie tėvai nesąmoningai, norėdami gero ir stengdamiesi įskiepyti tam tikras vertybes, peržengia drausminimo ribas. Jeigu nederamas elgesys tampa įpročiu ir kartojamas ne vienerius metus, tai tampa psichologiniu smurtu. Jis gali pasireikšti, kai tėvai nereaguoja į vaiko poreikius: neramina ilgai verkiančio kūdikio, nepastebi, kad mokyklinukas apkrautas būreliais ir dėl to pervargęs ar visą dieną praleidžia prie televizoriaus“, - paskaitoje vykusioje Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė E.Petkutė.

Dar viena emocinio smurto išraiška – nuolatinis neigiamas požiūris į vaiką. Kartojant, kad jis – beviltiškas, niekam tikęs, suėdė jums gyvenimą, taps tokiu mulkiu, kaip tėvas ar brolis, vaikas yra menkinamas, o tai išgyventi jam gali būti nepakeliamai sunku.

Amžiaus neatitinkantis bendravimas su vaiku, kai suaugęs reikalauja, kad jis elgtųsi kaip vyresnis arba, atvirkščiai, trukdo suaugti, pavyzdžiui, iki paauglystės leisdamas miegoti tėvų lovoje, taip pat žaloja vaiką. Pasak psichologės, vaikas patiria emocinį smurtą, jeigu vyresnėlis nuolat pavaduodamas tėvus, privalo rūpintis jaunesniu broliu ar sese: maudyti, maitinti, slaugyti. Paaugliai blogai emociškai jaučiasi, kai tėvai už tą patį poelgį, pavyzdžiui, rūkymą ar išgėrinėjimą, vieną kartą apšaukia, o kitą kartą – nekreipia dėmesio.

Patyręs psichologinį smurtą, sužalojamas visam gyvenimui

„Vaikas blogai jaučiasi, jam nesiseka, bet tėvai ne vienerius metus vis tiek verčia lankyti, pavyzdžiui, plaukimą ar baletą. Tokiose situacijose kai kurie tėvai dažniausia negeba atskirti vaiko poreikių nuo savo įsitikinimų ir norų, taip traumuodami savo atžalą. Kita gana dažna situacija – kai vaikas žeminamas už tai, kad išsiskyrus tėvams, išsako norą pasimatyti su vienu iš jų arba nuolat kaltinamas, kad pasiilgsta jo“, – atkreipė dėmesį Paramos vaikams centro steigėja.

Psichologinio smurto forma laikomas ir vaiko socialinės adaptacijos ribojimas – suaugusieji neleidžia vaiko į mokyklą, kiemą, būrelius, draudžia bendrauti su bendraamžiais.

„Kai nederamas elgesys, kartojasi metai iš metų, vaikas stipriai žalojamas psichologiškai. Jis gali jaustis nelaimingas, prislėgtas, nesaugus, nuolat nerimauti. Patyręs psichologinį smurtą, ir suaugęs gali nepasitikėti savimi bei kitais, tapti nuolankiu arba, atvirkščiai, itin agresyviu“, – vardino psichologė.

Tėvams, norintiems keisti bendravimo su atžalomis stilių, E.Petkutė patarė gilintis ir suprasti vaikų poreikius, kuriuos būtina patenkinti jų amžiaus tarpsnyje, mokytis atpažinti emocijas ir savikontrolės įgūdžių, tyrinėti savo elgesį ir stengtis jį keisti.

Kai sunku susivaldyti ar kyla klausimų dėl vaikų elgesio, su psichologais galima pasikonsultuoti „Tėvų linijoje“ nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12.