- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų, kai moteris patiria krizinį nėštumą, abortą ji pasirenka ne savo noru, o spaudžiama, pabrėžia psichologė dr. Giedrė Širvinskienė.
Pasak jos, Lietuva nuo Vakarų šalių skiriasi tuo, kad neturime valstybiniu lygmeniu sukurtos sisteminės pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai ir jos artimiesiems.
„Labai svarbu kurti valstybiniu lygmeniu kompleksinės pagalbos sistemą siekiant suteikti pagalbą tiek nėščioms moterims, tiek pagimdžiusioms moterims, tiek prenatalines netektis, persileidimus ar nėštumo nutraukimus patyrusioms moterims. Ypač jų šeimoms, nes krizinis nėštumas ar abortas paliečia tikrai ne vien moterį, bet ir daugiau artimų žmonių. Labai norėčiau, kad sukurta sistema, kuri veiktų Lietuvoje, apsaugotų moteris nuo kitų žmonių spaudimo daryti abortą, kad moteris turėtų šiek tiek laiko, kad ji galėtų sulaukti pagalbos, kad ji būtų informuota apie esančią pagalbą“, – Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje krizinio nėštumo problemoms, sakė G. Širvinskienė.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė kad 64 procentai abortą pasidariusių moterų patyrė aplinkinių spaudimą nutraukti gyvybę, o 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo.
„Vadinasi, jos patiria spaudimą. Tai nėra lengvai priimamas sprendimas, yra daug jausmų, daug dvejonių ir kartais net iki paskutinio momento dvejojama: gimdyti ar negimdyti“, – komentavo G. Širvinskienė.
2017 metais 14-oje šalių atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys rinkosi abortą, buvo socialinės-ekonominės, nenoras daugiau turėti vaikų, santykių su partneriu sunkumai.
„Matome, kad dažnu atveju tai yra išorinės priežastys, išoriniai sunkumai, kurių atveju pasiūlius moteriai pagalbą galbūt ji pati tikrai priimtų sprendimą nenutraukti nėštumo. Kaip psichologei praktikei tenka konsultuoti moteris po abortų, po persileidimo, esant kriziniam nėštumui, taip pat ir pagimdžiusias, tai tikrai yra labai akivaizdu, kad moterys patiria kitų spaudimą. Nieko moteriai nėra pasiūloma. Lietuvoje yra didelė problema, kad iš esmės nėra niekas įpareigotas paklausti moters: kokia tavo situacija?“, – sakė G. Širvinskienė.
Pasak jos, Vakarų šalys, kitaip nei Lietuva, ieško įvairių būdų, kaip sukurti filtrą, kad moteris turėtų laiko apgalvoti dėl aborto ir per tą laiką, kad jai būtų suteikta visa įmanoma pagalba.
Daugelyje šalių įstatymais yra nustatytas privalomas laukimo laikotarpis iki aborto, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Slovakijoje – dvi dienos, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Ispanijoje – trys dienos, Olandijoje, Belgijoje, Italijoje – penkios ir daugiau dienų.
Tyrimai rodo, kad, kitaip nei priimta manyti, krizinį nėštumą dažniausiai patiria ne labai jaunos, o brandžios moterys – tarp 30-40 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...