- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak psichologės Rositos Pipirienės, kai žmogus serga rimta onkologine liga, neįmanoma tikėtis vien teigiamų emocijų, mat tai būtų neadekvatu. Tačiau tikėjimo nuostata yra kur kas giliau už emocijas – vieni optimistines nuostatas turi iš prigimties, tad netikėtai užklupus ligai, jos išlieka tvirtos, nepaisant visų neigiamų emocijų.
„Pirma reakcija, išgirdus vėžio diagnozę, būna šokas arba neigimas, gynyba, pyktis – visa tai normalu. Nuostata, apie kurią kalbu, išryškėja kiek vėliau. Yra žmonės, kurie pakrypsta nihilistine kryptimi – tampa pasyvūs, depresyvūs, net laidoja save gyvus. Tai vadinama nevilties nuostata. Ir kitoje pusėje turime optimistinį tikėjimo požiūrį. Tai nėra maniakinė psichozė, kai ketvirtos stadijos vėžiu sergantis žmogus yra išsišiepęs iki ausų. Tokie žmonės vis tiek jaučia ir kančią, ir pyktį, kitas sunkias emocijas, tačiau giliai viduje jie tiki ir yra viltingi, kad net jeigu ir liga neišgydoma, aš vis tiek turiu gyvenimą ir galiu jį išnaudoti taip, kaip man dabar labiausiai patiktų. Net jeigu kūną skauda, esu kitaip apribotas, bet vis tiek yra kažkas, ką galiu padaryti dėl savęs“, – komentavo ji.
Neigiamos emocijos – prastesni rezultatai
Psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad pacientų, kurie pasiduoda ligai su ja dar net nekovoję, net ir ligos eiga būna sunkesnė, būklė – prastesnė, dažniau pasitaiko remisijų.
„Galimybė pasveikti priklauso netgi nuo to, kaip stipriai žmogus nukrypsta į nihilizmą bei pasidavimą. Tokiu atveju ir gydymas kur kas sudėtingesnis arba jis net ir neįvyksta, mat pacientas jo atsisako“, – sakė R. Pipirienė.
Ji priduria, kad optimistinį naratyvą pasirinkę pacientai būna itin užtikrinti, net atrodo užsispyrę.
„Tokiems žmonėms aplinkiniai pavydi ir neretai sako, kad pas tave daugiau užsispyrimo dabar nei tada, kai buvai sveikas. Nes tokie pacientai nusprendžia paimti gyvenimą iki galo. Kartais net sakoma, kad iš ligonių mokosi sveikieji“, – kalbėjo psichologė.
„Pagaminti“ tikėjimo nuostatą – ne taip paprasta, mat čia nėra jokios formulės ar recepto, viskas priklauso nuo paties žmogaus įdirbio.
„Viena pusė tikėjimo gali būti religinė – pacientas priima ligą kaip Dievo duotybę, nekovoja beprasmiškos kovos ir lengviau susitaiko, todėl gali išnaudoti gyvenimą, kuris dar yra. Kai kurie tiki, pavyzdžiui, gėriu, meile, bendražmogiškais teigiamais dalykais. Toks pacientas renkasi gyventi dėl to, kad dar gali kalbėtis su artimaisiais – turi galimybę išreikšti meilę jiems ir gauti ją atgal, gali kurti grožį. Be to, onkologine liga susirgusiems žmonėms patarčiau, jei tai įmanoma, per anksti neišeiti iš mėgstamo darbo. Jei žmogus nustoja daryti tai, ką mėgsta – jis praranda sirgimo metu taip reikalingą tikėjimą“, – pažymėjo R. Pipirienė.
Tikėjimas paskatina gydytis
Anot psichologės, tikėjimas suteikia noro gyventi ir pasveikti bei imtis veiksmų realybėje šiam tikslui pasiekti. Tai reiškia ir medikų paskirto gydymo priėmimą, ir pastangas valgyti, o jei nėra apetito, vartoti medicininės paskirties gėrimus, taip pat ir buvimą fiziškai aktyviems bei užsiėmimą savo mėgstama veikla – visa tai, kas stiprina organizmą kovos su onkologine liga metu.
„Jei žmogus tiki – jis ims pats save labiau globoti, taip pat leisis būti globojamam kitų. Kai kuriems tai būna itin didelis iššūkis. Reikia leisti kitiems tavimi pasirūpinti – pajusti artimųjų meilę. Pagalbą reikia priimti ir ja džiaugtis, o ne priešintis. Lygiai taip pat ir su pagalba sau. Net ir sunkiai sergantis, skausmus jaučiantis ar sunkiai judantis pacientas gali sau kažką duoti, kas jam tą dieną suteiktų pakylėtumo, padarytų ją gyvesne, padėtų įveikti sunkias būsenas“, – akcentavo R. Pipirienė.
Tęsdama ji sako, kad vėžinių susirgimų kamuojami pacientai taip pat turėtų domėtis savo gydymu, nes tai suteikia jausmą, kad žmogus yra gyvas, kad jis turi savo požiūrį, dalyvauja savo gydyme ir turi galios. Juolab, kad šiais laikais gydytojai pacientus kviečia bendradarbiauti ir ligonių nelaiko objektais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...