- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistai visame pasaulyje jau ne pirmą mėnesį skambina pavojaus varpais dėl pandemijos metu itin pablogėjusios visuomenės emocinės sveikatos būklės. Nerimas, sunkios, negatyvios mintys ir gilus vienišumo, atskirties jausmas – dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduriame gyvendami karantino sąlygomis.
Pasak vyrų emocinę būklę nagrinėjančio psichologo Antano Grižo, vieniši jaučiasi toli gražu ne tik po vieną gyvenantys žmonės.
„Nors pandemija ženkliai pablogino net iki tol emocine sveikata nesiskundusių žmonių būklę, visgi ir anksčiau vienišumo jausmas Lietuvoje nebuvo retas reiškinys. Taip yra todėl, kad jis nepriklauso tik nuo fizinio artumo su kitais žmonėmis – tai veikiau gilaus emocinio, reikšmingo ryšio trūkumas“, – teigia specialistas.
Sunku keisti nusistovėjusią tvarką
Pasak A. Grižo, patikimiausias būdas kovoti su vienišumu – tvirtos bendrystės kūrimas. Tai – gebėjimas dalintis mintimis bei išgyvenimais, kurie kelia nerimą, kitų žmonių išgyvenimų išklausymas.
„Tai leidžia suprasti, kad visi jausmai ar mintys, kuriuos išgyvename, nėra unikalūs, būdingi tik mums – tuos pačius iššūkius patiria, klausimus kelia, dėl tų pačių priežasčių nerimauja ir kiti žmonės. Tai suvokę, tampame artimesni vieni kitiems, nebesijaučiame atskirti, nesuprasti, kitokie“, – tikina psichologas.
Būtent tokio ryšio kūrimas, pasak specialisto, yra labai svarbus šiandien, paaštrėjus nežiniai ir nerimui dėl ateities.
„Vis dėlto daug žmonių, ypač – vyrų nesiryžta keisti draugų rate nusistovėjusios tvarkos: jei buvo įprasta palaikyti paviršutiniškus santykius, kartu pramogauti, tačiau nesileisti į didesnį tarpusavio atvirumą, išgyvendami net ir labai sunkius vienišumo jausmus vyrai šių taisyklių nekeičia ir dabar“, – sako A. Grižas.
Norintiems dirbti su savimi, įveikti jaučiamą vienišumą ir pasijusti geriau, patarčiau visų pirma sąmoningai su savimi susitarti dėl to, kad aktyviai mėginsite inicijuoti gilesnį ryšį su aplinkiniais žmonėmis.
Tokiems vyrams psichologas yra sukūręs specialius savipagalbos ratus – „vyrų Gentys“. Jose nepažįstami vyrai gyvai ar nuotoliniu būdu psichologo moderuojamose grupėse dalinasi savo išgyvenimais, diskutuoja, kol tampa tvirtą ryšį turinčia bendruomene ir toliau ima bendrauti be specialisto pagalbos. Tokias grupes ėmęs burti sostinėje, šiemet A. Grižas teigia dėl pandemijos išaugusios problematikos veiklą išplėtęs ir į kitus Lietuvos miestus.
Būdas įveikti vienišumą
Norintiems atsikratyti vienišumo, atskirties jausmo savarankiškai, A. Grižas pataria tikslo siekti palaipsniui, žengiant vieną žingsnį po kito.
„Norintiems dirbti su savimi, įveikti jaučiamą vienišumą ir pasijusti geriau, patarčiau visų pirma sąmoningai su savimi susitarti dėl to, kad aktyviai mėginsite inicijuoti gilesnį ryšį su aplinkiniais žmonėmis“, – sako psichologas.
Pasak jo, lengviausia būtų pradėti nuo visus mus šiandien vienijančios temos – pandemijos, viruso bei karantino. Pokalbį su draugu ar draugų grupe nuo su šiomis temomis susijusių išgyvenimų žmogus jausis drąsiau, nes bus užtikrintas, kad tai – visiems aktualios, bendros temos.
„Svarbu pokalbį nuo paviršutiniškų įžvalgų kreipti prie savijautos bei išgyvenimų – pasidalinti tuo, kas tikrai neramina, pamėginti žodžiais išreikšti savo jausmus. Pašnekovai ilgainiui ims atsakyti tuo pačiu“, – įsitikinęs psichologas.
Pokalbiuose specialistas taip pat ragina susikurti reguliarumą – pavyzdžiui, susitarti dėl skambučio tuo pat metu kiekvieną savaitę. Taip ryšio kūrimo iniciatyva neliks vienkartine pastanga, reguliarūs pokalbiai leis jį nuolat gilinti.
Ryšys didina ir motyvaciją judėti pirmyn
Psichologas tikina, kad būtent tvirtas ryšys su aplinkiniais yra ir vienas iš svarbiausių motyvuojančių veiksnių didinti savo gyvenimo kokybę, stengtis ir judėti pirmyn.
„Pavyzdžiui, vyrų gentyse kiekvieną savaitę kiekvienas genties narys įsipareigoja kitiems iki kito susitikimo įgyvendinti vieną ar kitą jo paties pasirinktą kokybinį pokytį savo gyvenime. Susitikus vėl, jis pasidalina rezultatais, išgirsta patarimų ir palaikymo. Visa tai užtikrina nesustojantį augimą, spartų gyvenimo kokybės kėlimą. Visa tai padeda ir emocinei būklei“, – sako A. Grižas.
Pasak jo, tokią pat savimotyvacijos taisyklę galėtų įsivesti ir kiekvienas žmogus, aktyviai siekiantis sukurti prasmingą ryšį su kitais. Kalbėdamas apie savo išgyvenimus, tuo pat metu ieškoti sprendimų pagerinti savijautai bei kasdienybei, kartu su artimaisiais, draugais stebėti savo progresą.
„Tokios praktikos ateityje taps tik aktualesnės – pandemija ilgam pakeitė mūsų savijautą bei požiūrį į mus supantį pasaulį, jo ateitį. Turime pradėti kuo anksčiau dirbti su savimi, norėdami prisitaikyti prie vis greitėjančio rytojaus pasaulio“, – teigia A. Grižas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyje
Keletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba6
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...