- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiąjį sausio pirmadienį užsienio psichologai praminė „mėlynuoju pirmadieniu“, nes tai esą nelaukiamiausia, niūriausia metų diena, kai, po šventinio šurmulio ištuštėjus piniginei, grįžus į rutiną, prasidėjus šalčiams ir peršalimams, o vakarams vis dar esant tamsiems, žmones dažniausiai netikėtai užklumpa liūdesys. Lietuvos psichologai „mėlynąjį pirmadienį“ vertina skeptiškai.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad toks vienos dienos išskyrimas ir sureikšminimas jam panašus į astrologų naudojamas manipuliacijas.
„Psichologijoje yra naudojama sąvoka „išsipildanti pranašystė“. Ją galima iliustruoti tokia situacija. Sakykime, vaikas, pirmokėlis, per kūno kultūros pamoką eina per siaurą, nuo žemės pakeltą lentutę. Mokytoja sušunka: „Tik jau nenukrisk!“. Jis tuoj pat paslysta ir nukrenta. Tokiomis savaime išsipildančiomis pranašystėmis labiausiai mėgsta naudotis astrologai. Jei dabar sudarinėtume horoskopą ir pasakytume, kad antroje dienos pusėje būsite labiau pavargę negu pirmoje, kai kurie jūsų įpročiai nėra geri, turėtumėte daugiau dėmesio skirti artimiesiems ir savo sveikatai, tai devyniasdešimt, jeigu ne daugiau, procentų žmonių pasakytų: koks tikslus horoskopas“, – kalbėjo prof. G. Navaitis.
Tie, kurie yra linkę pernelyg stipriai švęsti, jie dažnai blogai jaučiasi pirmadieniais. Tai galima pasakyti, kad linkusiems į nesaikingą vartojimą šis pirmadienis gali būti ne tik mėlynasis, bet ir juodasis.
Pasak jo, šį laiką vis dar galima vadinti pošventiniu laiku. Tačiau žmonės esą švenčia skirtingai, todėl ir savijauta po švenčių būna skirtinga. „Po švenčių žmogus jaučiasi arba pailsėjęs, gerai nusiteikęs ir linkęs kibti į darbus, arba pavargęs nuo švenčių. Tie, kurie yra linkę pernelyg stipriai švęsti, jie dažnai blogai jaučiasi pirmadieniais. Tai galima pasakyti, kad linkusiems į nesaikingą vartojimą šis pirmadienis gali būti ne tik mėlynasis, bet ir juodasis. Tačiau jiems tokių pirmadienių pasitaiko ir dažniau“, – sako profesorius.
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad „mėlynasis penktadienis“ yra Vakarų kultūros dalis, ir mums ši sąvoka svetima, nes neatitinka mūsų mentaliteto. „Rodos, grupė ABBA dainuoja apie kažkokią mėlyną nuotaiką, kai tau liūdna, bet tu vis tiek šypsaisi. Lietuvių kultūroje mėlynumas su liūdesiu nėra siejamas. Tai gana svetimas mūsų kultūrai konstruktas. Gal kažkokių sociologinių dėsningumų ir yra su Naujaisiais metais ir su tuo, kad finansų sumažėja, pažadų visi prisirašo ir dabar mato, kad nelabai pavyksta, dar kažkas. Bet čia yra kultūriniai, socialiniai, ekonominiai ritmai. Bet tikrai ne biologiniai ir nebūtinai visuotiniai“, – sako E. Šidlauskas.
Psichologas Antanas Kairys sako, kad „mėlynasis pirmadienis“ yra ne vienintelė Vakarų kultūros apraiška Lietuvos žiniasklaidoje: „Mes gyvename viename informaciniame lauke, tai natūralu, kad žinios keičiasi, migruoja. Mūsų gyvenimo sistemos daugeliu atvejų panašios, tiek švenčių periodai, tiek prekybiniai veiksmai, tiek kiti dalykai...“
Pasak E. Šidlausko, viešumoje plačiai kalbant apie „mėlynąjį pirmadienį“ gali suveikti įtaigos efektas. „Jeigu dabar pirmadienis ir tas mėlynasis, tai tau dabar vos ne privalomai turi būti blogai. Tai, manyčiau, šis dramatizavimas gali padaryti neigiamą poveikį. Kai kuriems žmonėms galbūt blogai, kai kuriems –ne. Galbūt kai kam jis visai neliūdnas ir nedepresyvus. Pavyzdžiui, man šis pirmadienis geras, darbingas, nepatiriu jokių depresijų, finansinių sunkumų ar dar kažko“, – sakė E. Šidlauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?2
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...