- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug kas nuo pošventinio ar tarpšventinio liūdesio vaduojasi laukdami šviesesnių dienų, pavasario, Velykų ar atostogų. Kaip neįklimpti į tą liūdesį, kuris gali peraugti į depresiją, LNK žurnalistė teiravosi psichologės Genovaitės Petronienės.
– Ar dažnai girdite tokius nusiskundimus, kad štai baigėsi šventės, tapo liūdna, niūru?
– Tikrai taip, tenka. Dar senais laikais, kai dirbau neprivačioje poliklinikoje, vasaris būdavo pats liūdniausias mėnuo. Daugiausiai žmonių kreipdavosi. Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė. Juntamas tuo metu toks dėmesio išsikoncentravimas. Žmogus trinasi iš kampo į kampą, lyg ir jau reikėtų pradėti kažką daryti, bet dar sunku aktyviai veikti. Kaip sakoma, apima tokia „oro uosto“ būsena, kai nieko neveiki, bet laimės nėra. Tai nėra poilsis, nėra relaksacija. Dažniausiai žmogus „atrajoja“ galvoje tas pačias mintis, jam sunku susikoncentruoti ir normaliai patirti tą laimę. Tai – viena būsena.
Antras dalykas – po švenčių ateina nusivylimas. Atrodė, kad šventės turėjo būti stebuklas, kuris nušvies visą likusį gyvenimą, bet, matyt, jos buvo panašios į įprastas, stebuklo neįvyko. Ir stinga to bendrystės jausmo, nes visi sėdi žiemą sulindę savo urveliuose, mažiau judesio. Tamsu, nyku, nesinori į lauką nosies kišti. Manau, liūdesys užpuola, nes daugeliui trūksta bendravimo, nes per šventes jo nepakako arba jis buvo ne toks. Taip pat – judėjimo. Visa tai sumažina motyvaciją, žmogus tarsi įkrinta į tokią lengvą depresijos būseną ir jam stinga jėgų staiga imti ir panorėti kažką daryti.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Ar reikia save versti kažką daryti, ar geriau tiesiog išlaukti šį periodą? Kokių duotumėte receptų?
Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė.
– Labai teisingai pasakėte. Iš tiesų abu sprendimai yra geri. Vienas yra meškos, kuri miega žiemos miegu, sprendimas. Tiesiog reikia liautis save graužus, kad kažkas ne taip. Pasakyti sau: „Ai, truputėlį čia ilsiuosi, patinginiauju, man malonu, kaifuoju“. Tas tinginiavimas pačiam greitai atsibosta ir savaime atsiranda noras kažką veikti. Svarbiausia tai daryti be savigraužos. Ir vengti užstrigusios plokštelės arba tos vadinamos oro uosto būsenos, kai galvoje sukasi tos pačios užstrigusios mintys.
Kitas dalykas. Čia jau iš depresinės būsenos išeinant – sakoma, mūsų emocijos mums pasidaro nebe vedliai. Tokiu atveju mums reikia paimti ir prisiversti daryti tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmo. Jei džiugindavo pasivaikščiojimas gryname ore, einame į lauką. Džiugindavo draugų lankymas? Pirmyn – pas draugus. Nors daugeliui atrodo, ką aš tokios nuotaikos veiksiu tens, tačiau tai labai veiksminga. Juk apetitas atsiranda bevalgant.
– Ar veiksminga, pavyzdžiui, šviesų terapija? Namuose susidegti visas šviečiančias lemputes, numojus ranka į sąskaitas...
– Tos lempos, kurios suteikia labai daug šviesos, nedaro didelio poveikio, kai žmogus tikros depresijos būsenoje. Bet jei šviesa apskritai jums kelia nuotaiką, puiku, užsidekite lempų, įsijunkite linksmesnę muziką. Dar siūlyčiau pritūpimų padaryti ar pašokti – judėjimas veikia pozityviai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pavasarinė depresija: priežastys ir naudingi psichologės patarimai1
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnali...
-
JT tyrimas: Lietuva – tarp 20-ies laimingiausių pasaulio valstybių14
Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų, rodo pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. ...
-
Kodėl kovo 18-ąją traukinius užplūdo juokas ir raudonos nosys?5
Tai galėjo būti įprastas šeštadienis, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stotis užplūdo netikėti keleiviai. Raudonos nosys ir vintažiniai kostiumai dar galėjo likti nepastebėti, bet kai kas atrodė itin keistai. ...
-
Vilniuje rengiami mokymai psichologams iš Ukrainos
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras savaitgalį organizuoja mokymus pusšimčiui psichologų iš Ukrainos. ...
-
Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės jam nebeužtenka. Naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios em...
-
Kelias į sėkmę: kaip padėti vaikams
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o t...
-
Auklėjimo pagrindas – emocinis ir finansinis raštingumas1
39 metų Vincas Benevičius save ir metais jaunesnę Indrę vadina penkių vaikų tėvais. „Trys iš jų – mudviejų kūnas ir kraujas, o kiti du – idėjiniai“, – juokiasi kaunietis, drauge su žmona įkūręs daigų versl...
-
Ar lyčių lygybės laikais dar reikalingas džentelmeniškumas?6
Kaip šiandien turėtų elgtis vyrai? Ar džentelmeniškumas vis dar egzistuoja, o gal praleidę moterį pro duris galite ją įžeisti? Etiketo niuansus LNK komentuoja specialistai ir etiketo žinovai. ...
-
Darbo rinkoje – psichologų stygius2
Trūkstamų specialistų sąrašą jau pildo ir psichologai. Pastebima, kad vis mažiau studentų renkasi šią kryptį. Tam įtakos turi ne tik sudėtingi brandos egzaminai, bet ir baimė, kad pabaigus mokslus nepavyks rasti darbo. ...
-
Vaikų nuotraukos internete: pavojingiau, nei manote3
Šiandien daugelio vaikų nuotraukų internete atsiranda dar gerokai iki išdygstant pieniniams dantims ar netgi jiems gimstant. Pradedant užsimezgusios gyvybės ultragarso nuotrauka ir baigiant pirmaisiais ištartais žodžiais – tėv...