- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug kas nuo pošventinio ar tarpšventinio liūdesio vaduojasi laukdami šviesesnių dienų, pavasario, Velykų ar atostogų. Kaip neįklimpti į tą liūdesį, kuris gali peraugti į depresiją, LNK žurnalistė teiravosi psichologės Genovaitės Petronienės.
– Ar dažnai girdite tokius nusiskundimus, kad štai baigėsi šventės, tapo liūdna, niūru?
– Tikrai taip, tenka. Dar senais laikais, kai dirbau neprivačioje poliklinikoje, vasaris būdavo pats liūdniausias mėnuo. Daugiausiai žmonių kreipdavosi. Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė. Juntamas tuo metu toks dėmesio išsikoncentravimas. Žmogus trinasi iš kampo į kampą, lyg ir jau reikėtų pradėti kažką daryti, bet dar sunku aktyviai veikti. Kaip sakoma, apima tokia „oro uosto“ būsena, kai nieko neveiki, bet laimės nėra. Tai nėra poilsis, nėra relaksacija. Dažniausiai žmogus „atrajoja“ galvoje tas pačias mintis, jam sunku susikoncentruoti ir normaliai patirti tą laimę. Tai – viena būsena.
Antras dalykas – po švenčių ateina nusivylimas. Atrodė, kad šventės turėjo būti stebuklas, kuris nušvies visą likusį gyvenimą, bet, matyt, jos buvo panašios į įprastas, stebuklo neįvyko. Ir stinga to bendrystės jausmo, nes visi sėdi žiemą sulindę savo urveliuose, mažiau judesio. Tamsu, nyku, nesinori į lauką nosies kišti. Manau, liūdesys užpuola, nes daugeliui trūksta bendravimo, nes per šventes jo nepakako arba jis buvo ne toks. Taip pat – judėjimo. Visa tai sumažina motyvaciją, žmogus tarsi įkrinta į tokią lengvą depresijos būseną ir jam stinga jėgų staiga imti ir panorėti kažką daryti.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
– Ar reikia save versti kažką daryti, ar geriau tiesiog išlaukti šį periodą? Kokių duotumėte receptų?
Po švenčių kai kuriems liūdesį kelia ne tik niūrus oras, tamsa, bet ir ištuštėjusi piniginė.
– Labai teisingai pasakėte. Iš tiesų abu sprendimai yra geri. Vienas yra meškos, kuri miega žiemos miegu, sprendimas. Tiesiog reikia liautis save graužus, kad kažkas ne taip. Pasakyti sau: „Ai, truputėlį čia ilsiuosi, patinginiauju, man malonu, kaifuoju“. Tas tinginiavimas pačiam greitai atsibosta ir savaime atsiranda noras kažką veikti. Svarbiausia tai daryti be savigraužos. Ir vengti užstrigusios plokštelės arba tos vadinamos oro uosto būsenos, kai galvoje sukasi tos pačios užstrigusios mintys.
Kitas dalykas. Čia jau iš depresinės būsenos išeinant – sakoma, mūsų emocijos mums pasidaro nebe vedliai. Tokiu atveju mums reikia paimti ir prisiversti daryti tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmo. Jei džiugindavo pasivaikščiojimas gryname ore, einame į lauką. Džiugindavo draugų lankymas? Pirmyn – pas draugus. Nors daugeliui atrodo, ką aš tokios nuotaikos veiksiu tens, tačiau tai labai veiksminga. Juk apetitas atsiranda bevalgant.
– Ar veiksminga, pavyzdžiui, šviesų terapija? Namuose susidegti visas šviečiančias lemputes, numojus ranka į sąskaitas...
– Tos lempos, kurios suteikia labai daug šviesos, nedaro didelio poveikio, kai žmogus tikros depresijos būsenoje. Bet jei šviesa apskritai jums kelia nuotaiką, puiku, užsidekite lempų, įsijunkite linksmesnę muziką. Dar siūlyčiau pritūpimų padaryti ar pašokti – judėjimas veikia pozityviai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...