- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė tvirtina, kad ši ydinga nuostata vis dar paplitusi, bet taip manančių – jau dešimtadaliu mažiau nei prieš dvejus metus.
Svarbūs pokyčiai
Liepos mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu bendrovė "Spinter" atliko pakartotinį visuomenės nuomonės tyrimą vyrų smurto prieš moteris tema. Respondentams buvo užduoti tie patys klausimai kaip ir prieš dvejus metus – 2017 m., siekiant palyginti, kaip pasikeitė gyventojų nuostatos.
"Nors problema vis dar milžiniška, per šiuos metus, aktyviai šviečiant visuomenę, pavyko šiek tiek sušvelninti vyrų smurtą patyrusių moterų kaltinimo mastą", – apklausos rezultatus komentuoja M.Jurkutė.
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą (nuo 53 iki 41 proc.). 5 proc. sumažėjo manančių, kad kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys linkusios sutirštinti spalvas (nuo 53 iki 48 proc.). 9 proc. sumažėjo ir įsitikinusių, kad jei moteris iš tikrųjų nori, ji gali bet kada nutraukti santykius su smurtautoju vyru (nuo 85 iki 76 proc.).
Keičiasi suvokimas
Ekspertės teigimu, gyventojai pradėjo labiau atpažinti įvairias smurto formas. Apklausoje pateiktas smurtines situacijas turėję vertinti respondentai dažniau nei prieš dvejus metus sugebėjo jas apibrėžti kaip smurtą. Pavyzdžiui, pateikus šią psichologinį smurtą iliustruojančią situaciją, ją smurtu įvardijo 10 proc. daugiau respondentų (nuo 60 iki 70 proc.): "Draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan."
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.
Pateiktą seksualinio smurto situaciją atpažino 8 proc. daugiau respondentų (nuo 82 iki 90 proc.). Sunkiausiai gyventojams atpažinti sekėsi ekonominio smurto situaciją – tokių buvo 60 proc., 9 proc. daugiau nei pernai. Lengviausiai atpažįstamas fizinis smurtas – tokių buvo 93 proc. ir šis procentas nesikeitė.
Padeda ir akcijos
M.Jurkutė teigia, kad gerėjantys apklausos rezultatai nėra savaiminis pokytis.
"Per šiuos dvejus metus buvo dėtos labai didelės pastangos, kad visuomenės nuostatos keistųsi. Tam skyrėme net tris sąmoningumo didinimo kampanijas – "Tai irgi smurtas", "Palaikyk" ir "Moterys moterims", kurių metu gyventojai matė socialinę reklamą televizijoje, radijuje, gatvėse, socialiniuose tinkluose. Dirbome su specialistais, kurie teikia pagalbą vyrų smurtą patyrusioms moterims. Apklausų duomenys patvirtina, kad gyventojų nuostatas paveikti galime, tiesiog tam reikia aktyvių, sistemiškų veiksmų", – tikina tarnybos ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...