- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios apklausos duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė tvirtina, kad ši ydinga nuostata vis dar paplitusi, bet taip manančių – jau dešimtadaliu mažiau nei prieš dvejus metus.
Svarbūs pokyčiai
Liepos mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu bendrovė "Spinter" atliko pakartotinį visuomenės nuomonės tyrimą vyrų smurto prieš moteris tema. Respondentams buvo užduoti tie patys klausimai kaip ir prieš dvejus metus – 2017 m., siekiant palyginti, kaip pasikeitė gyventojų nuostatos.
"Nors problema vis dar milžiniška, per šiuos metus, aktyviai šviečiant visuomenę, pavyko šiek tiek sušvelninti vyrų smurtą patyrusių moterų kaltinimo mastą", – apklausos rezultatus komentuoja M.Jurkutė.
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą (nuo 53 iki 41 proc.). 5 proc. sumažėjo manančių, kad kaltindamos vyrus dėl smurto, moterys linkusios sutirštinti spalvas (nuo 53 iki 48 proc.). 9 proc. sumažėjo ir įsitikinusių, kad jei moteris iš tikrųjų nori, ji gali bet kada nutraukti santykius su smurtautoju vyru (nuo 85 iki 76 proc.).
Keičiasi suvokimas
Ekspertės teigimu, gyventojai pradėjo labiau atpažinti įvairias smurto formas. Apklausoje pateiktas smurtines situacijas turėję vertinti respondentai dažniau nei prieš dvejus metus sugebėjo jas apibrėžti kaip smurtą. Pavyzdžiui, pateikus šią psichologinį smurtą iliustruojančią situaciją, ją smurtu įvardijo 10 proc. daugiau respondentų (nuo 60 iki 70 proc.): "Draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan."
Naujausia apklausa atskleidė, kad 12 proc. sumažėjo tikinčių, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.
Pateiktą seksualinio smurto situaciją atpažino 8 proc. daugiau respondentų (nuo 82 iki 90 proc.). Sunkiausiai gyventojams atpažinti sekėsi ekonominio smurto situaciją – tokių buvo 60 proc., 9 proc. daugiau nei pernai. Lengviausiai atpažįstamas fizinis smurtas – tokių buvo 93 proc. ir šis procentas nesikeitė.
Padeda ir akcijos
M.Jurkutė teigia, kad gerėjantys apklausos rezultatai nėra savaiminis pokytis.
"Per šiuos dvejus metus buvo dėtos labai didelės pastangos, kad visuomenės nuostatos keistųsi. Tam skyrėme net tris sąmoningumo didinimo kampanijas – "Tai irgi smurtas", "Palaikyk" ir "Moterys moterims", kurių metu gyventojai matė socialinę reklamą televizijoje, radijuje, gatvėse, socialiniuose tinkluose. Dirbome su specialistais, kurie teikia pagalbą vyrų smurtą patyrusioms moterims. Apklausų duomenys patvirtina, kad gyventojų nuostatas paveikti galime, tiesiog tam reikia aktyvių, sistemiškų veiksmų", – tikina tarnybos ekspertė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų?9
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų? Apie vaikų agresijos atvejus ir apie tai, kaip mažiesiems padėti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vaikų linijos atstove Jurgita Smilte Jasiulione. ...
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...
-
Rugsėjo iššūkis – vaikų saugumas gatvėse: svarbu formuoti įpročius
Netrukus į gatves pasipils mokiniai. Prasidedant naujiems mokslo metams, šeimoje su vaikais svarbu pasikalbėti apie saugų eismą kelyje. Svarbu nepamiršti, kad vaikai daug informacijos perima iš tėvų elgesio modelio ir yra linkę atka...
-
Vaikui pasiruošti mokyklai reikia ir emociškai
Kalbėdami apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako,...
-
Atmink – tu niekada nesi paliktas vienas1
Vienišumas – jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink esant daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia,...