Parengtas planas, kaip sušvelninti koronaviruso įtaką psichikos sveikatai

Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumui didinti ir vadinamojo „žemo slenksčio“ paslaugų plėtrai, kai ugdomos pagalbą teikiančių specialistų kompetencijos atpažinti krizines situacijas, plečiamos emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės kitais būdais – telefonu ar internetu.  

Pasak valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pagrindinis tikslas – atpažinti labiausiai psichologiškai ir emociškai pandemijos paveiktus žmones ar visuomenės grupes, paskatinti kreiptis pagalbos bei užtikrinti jos prieinamumą.

„Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai – visa tai daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Bendradarbiaudami su psichikos sveikatos ir kitų sričių ekspertais, pasiūlėme priemones, kaip pagelbėti tiems, kuriems šiuo sunkiu metu pagalbos reikia labiausiai“, – sako ministras A. Veryga.

„Lietuvoje žingsnis po žingsnio pasiekėme, kad kalbėti apie pagalbos poreikį žmonėms pasidarė nebegėda. Tačiau vis dar vyrauja siekis „susitvarkyti pačiam“, „būti stipriam“, ne visada pagalba yra prieinama tiksliai tada, kai reikia, ne visose įstaigose darbuotojai yra apmokyti atpažinti žmogų, kuriam reikia psichologinės pagalbos. Tačiau tai yra kelias, kuriuo turime eiti, šalia realios finansinės pagalbos teikimo darbuotojams, darbdaviams, netekusiems darbo, nepasiturintiems gyventojams ir kitiems žmonėms“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Psichologinės pagalbos prieinamumas

Psichologinę ir emocinę gyventojų būseną pandemija veikia keliais aspektais – kai kurie gyventojai jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, dalis nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų, ekonomikos vystymosi, sutriko visos nusistovėjusios taisyklės. Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį, nekalbant jau apie švelnesnes neigiamas emocijas.

Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių – gyventojus konsultuojančių psichologų skaičiaus didinimas, kad pagalba būtų prieinama kuo greičiau. Skaičiuojama, kad psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose įdarbinus daugiau kaip 200 papildomų psichologų, per metus konsultacijų skaičius būtų 70 tūkst. didesnis nei dabar, būtų plėtojama savitarpio pagalbos grupių veikla, streso ir nerimo valdymo užsiėmimai, didinamas visuomenės psichikos sveikatos raštingumas.

Pagalbos prieinamumą padidinti tikimasi ir įsteigiant mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiktų psichologinę pagalbą nutikus krizinei situacijai bendruomenėje. Tokios komandos pradėtų veikti nuo rugsėjo pradžios ir teiktų pagalbą ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei bendruomenę sukrečia skaudi netektis, nusikaltimas ar panašūs įvykiai. Per metus mobili komanda galėtų padėti iki 1800 kartų.

Taip pat sutarta plėsti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apimtis, teikiant papildomą psichologinę-socialinę pagalbą gyventojams, kurie iš naujo integruojasi į visuomenę po sudėtingų psichikos sveikatos sutrikimų. Tokiomis paslaugomis šiais metais galėtų papildomai pasinaudoti apie 300 žmonių, o 2021 metais – apie 1000 žmonių.

Mokymai atpažinti rizikas ir įveikti sunkumus

Kita pagalbos kryptis – įvairių sričių specialistų mokymai atpažinti savižudybės grėsmę, depresiją ar nerimą, teikti kokybiškas paslaugas nuotoliniu būdu, įveikti stresą, traumas, profesinius sunkumus, perdegimą.

Tokie mokymai būtų planuojami šeimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, už ekstremalių situacijų koordinavimą atsakingiems savivaldybių darbuotojams, pedagoginių psichologinių tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams, Užimtumo tarnybos darbuotojams.

Suplanuota daugiau kaip 5 tūkst. specialistų apmokymų ir supervizijų.

Daugiau švietimo, psichologinės pagalbos reikia ir sunkumų patiriantiems mokyklinio amžiaus vaikams – planuojama, kad daugiau specialistų individualiai galėtų dirbti su rizikos grupės vaikais.

Emocinės ir psichologinės paramos linijų stiprinimas

Pandemijos metu gyventojai buvo skatinami kreiptis emocinės ir psichologinės paramos į įvairias pagalbos linijas, tačiau šią sritį irgi būtina stiprinti. Šiuo metu planuojama užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant (per chatą) – tokias paslaugos forma gelbsti esant smurto grėsmei.

Plane numatyta ir specializuota pagalba vyrams, patiriantiems krizines situacijas. Šioje srityje ketinama stiprinti kompleksines paslaugas vyrams krizių centruose – tai yra psichologines, psichoterapines, teisines, edukacines paslaugas. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos tiek susitikus, tiek nuotoliniu būdu.

Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo planas parengtas dalyvaujant atstovams iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos psichologų sąjungos, Jaunųjų psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro.

Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų.