Quantcast

Pandemijos gniaužtuose: vaikų emocinė būklė siunčia labai rimtus signalus

  • Teksto dydis:

Pandemija stipriai paveikė vaikų psichikos sveikatą, praneša LNK.

Psichika stipriai pablogėjusi

„Labai svarbu užmegzti kontaktą su vaikais. Svarbu, kad vaikas pasitikėtų specialistais, nes vaikas po seksualinės prievartos būna susigūžęs palatos kamputyje, jį prakalbinti labai sunku“, – sakė Santaros Klinikų vaikų ir paauglių psichologė Jolanta Trinkūnienė.

Šiuo metu pastebima, kad pagalbos reikia ne tik 15-16 metų paaugliams, bet ir vis jaunesniems vaikams.

Psichiatrai sako, kad niekada nepradedama nuo medikamentinio gydymo – ieškoma ir kitų būdų padėti.

„Kiekvienam vaikui yra gerai augti laimingoj, gerai sutariančioj šeimoj, kurioje jaučiasi gera atmosfera. Tačiau realiame gyvenime ne visada taip būna“, – sako J. Trinkūnienė.

Anot specialistų, šiuo metu vaikų ir paauglių psichika stipriai pablogėjusi. Vaikai tampa apatiški arba agresyvūs, jiems kinta nuotaika, jie užsisklendžia. Problemos – įvairios, o signalai, kad kažkas negerai, kartais būna ir nebylūs. Suaugusiems dažnai trūksta pastabumo.

Vaikas po seksualinės prievartos būna susigūžęs palatos kamputyje, jį prakalbinti labai sunku.

„Vaikai išgyvena savo identiteto paieškas, kai tėvai, deja, bet nebėra autoritetai. Vaikai ima tapatintis su tam tikromis grupėmis. O karantinas ypatingai uždarė paauglius ir neleido atrasti save“, – konstatavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Nuotolinis mokymas davė savo. Vaikai patyrė daugiau vienišumo ar net smurto. O dabar, kai jie grįžo į klases, atsiskleidė tai, kas vyko namuose.

„Paprastas pavyzdys: atėjus į kūno kultūros pamoką mokytoja pastebėjo mėlynes ant vaiko kūno ir paklausė: „Kas nutiko“? O vaikas atsakė, kad mušė tėtis“, – teigė I. Skuodienė.

Dažniausiai dėl smurto šeimose į vaiko teisių specialistus kreipiasi pareigūnai, tačiau kreipiasi ir patys vaikai. „Vaikų linijoje“ taip pat netyla telefonai.

„Tikrai pastebimas pagausėjimas tų pokalbių, kuriuose vaikai dalijasi ypatingai sunkiais jausmais“, – apibendrino „Vaikų linijos“ psichologė Jurgina Smiltė Jasiulionė.

Per parą „Vaikų linija“ sulaukia apie 300 skambučių. Kas septintas aštuntas skambutis susijęs su savižudybės tema.

„Bendrai ta vaikų emocinė būklė siunčia labai rimtus signalus: jie jaučiasi blogai ir visa šita situacija jiems yra gerokai apsunkinta“, – sako J. S. Jasiulionė.

Trys savižudybės

Padaugėjo ne tik vienišumo, bet ir baimės bei nerimo. Prie to galėjo prisidėti ne tik izoliacija, bet ir persikėlimas į elektroninė erdvę, nuolatinis socialinių tinklų naudojimas, taip pat virtualios patyčios.

„Kartais vaikai sako, kad nesupranta dėl ko, bet jaučia nuolatinį stresą ir įtampą. Ir tai tikrai apsunkina jų kasdienį funkcionavimą“, – teigė „Vaikų linijos“ psichologė.

Anot Lietuvos tėvų forumo atstovo Kęstučio Mikolajūno, šiuo metu tėvai dažnai nebeturi kontrolės. Jie nebežino, ką vaikai veikia socialiniuose tinkluose, kokius žaidimus žaidžia, su kuo bendrauja, o kreiptis pagalbos linkę ne visi.

Tarptautinis tyrimas „Gelbėkit vaikus“ atskleidė, kad per pandemiją daugiau nei pusė vaikų jautėsi mažiau laimingi ir mažiau saugūs.

Šiemet fiksuojami jau trys tragiški atvejai, kai nepilnamečiai nusižudė. Per ankstesnius metus tokių atvejų – devyni. Specialistai fiksuoja ir mintis apie tai – jos skaičiuojamos dešimtimis.

Ieškantiems pagalbos svarbu prisiminti, kad veikia psichikos sveikatos centrai, emocinės paramos linijos, visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse, taip pat specialistų pagalbos mokyklose

 

 


Šiame straipsnyje: vaikų emocinė būklėvaikaipandemijakarantinasLNK1pagalbos tel

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių