Pagal savižudybių skaičių Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja: nerimą ypač kelia paaugliai

  • Teksto dydis:

Nors statistika ir teikia vilčių, vis dar esame duobėje. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą lenkia tik Pietų Korėja, praneša LNK.

Nedraugiška psichiatrijos sistema

Aktorius Deividas Breivė žino, ką reiškia stovėti ant bedugnės krašto.

„Buvo didžiulis šokas, ypač šeimai. Man atrodo, kiekvieniems tėvams yra labai skaudu, kad jų vaikas pasiryžta tokiam žingsniui. Iš esmės labiausiai padėjo visi specialistai, terapijos. Kadangi aš gulėjau Vasaros gatvėje, tai esu labai dėkingas visiems gydytojams“, – pasakojo D. Breivė.

Sveikimas truko apie metus, D. Breivė iki šiol vaikšto pas psichologą.

„Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys, kažkoks vienišumo pajautimas, emocijų slėpimas, nesakymas, ką galvoju iš tikrųjų“, – sakė aktorius.

Nors jis dabar jau gali kalbėti viešai, ši tema daugeliui vis dar tabu. Ne tik pripažinti, bet ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas, o statistika kalba pati. Per 2020 m. Lietuvoje nusižudė 607 žmonės.

„Yra dar palyginti daug nepagarbos, nepakantumo, diskriminacinių nuostatų. Tas prisideda“ – teigė psichiatras Dainius Pūras.

Šioje liūdnoje statistikoje paskutiniu metu Lietuvą lenkė tik Pietų Korėja.

Pačios mintys jau buvo anksčiau, gal netgi kai buvau 20 m. Gal ne kiek pačių savižudybių, bet tiesiog tokios miglotos mintys, tokios tamsesnės mintys.

„Nuo seno visa psichiatrijos sistema buvo, sakyčiau, nedraugiška žmonėms. Žmonės arba bijodavo kreiptis, arba jeigu kreipdavosi, tai jie gaudavo vienpusę pagalbą – vaistai arba hospitalizacija. Kartais reikia, bet tikrai ne taip reikia spręsti savižudybės problemą“, – komentavo D. Pūras.

„Manau, kad yra labai daug faktorių. Tikrai priklauso nuo žmogaus. Bet aš manau, kad tikrai prisideda vaikystės traumos, kurios turi tendenciją išlįsti maždaug tokiame amžiuje, kokiame dabar esu aš. Bet tai vėlgi priklauso nuo šeimos aplinkybių, vieni augo labai darniose šeimose. Alkoholis, manau, yra viena iš priežasčių, kas skatina didžiulį atsitraukimą ir vienatvę. Ir galbūt tas nemokėjimas parodyti savo silpnųjų vietų“, – priežastis, kodėl žmonės nutaria pasitraukti iš gyvenimo, vardijo aktorius D. Breivė.

Nerimą kelia paaugliai

Dabar labiausiai specialistams nerimą kelia paaugliai. Pernai Vilniuje apklausta daugiau nei 80 proc. miesto dešimtokų. Rezultatai šokiruoja. Apie savižudybę galvojo beveik 40 proc. apklaustųjų.

„Dar svarbiau dirbti, kad pastebėtume tuos vaikus. Sakė: „mama, mes jų nematėme“, – taip iš asmeninės patirties kalbėjo specialistė Lina Koriznienė, kurios dukterys su savižudybe susidūrė tiesiogiai, kai iš gyvenimo pasitraukė du bendraamžiai.

„Su vyru kalbėjome, kad turbūt mes sureagavome skaudžiau dar ir dėl to, kad mes pagalvojome, kaip jausis mūsų dukra“, – pasakojo L. Koriznienė.

Kalbant apie suaugusiuosius, dažniausiai tokį kelią renkasi vyrai. Jų net ketvirtadaliu daugiau. Visgi paskutiniais metais sostinėje pasitraukusių moterų skaičius padvigubėjo.

„Įtakos iš tikro gali turėti labai daug kas, pandemija buvo tikrai labai sunkus laikotarpis. Moterų grupė galbūt galėjo atsirasti didesnėje rizikos grupėje vien dėl to, kad, kaip mini, daugiau būna namuose, galbūt padaugėja smurto atvejų, kas irgi vis dar yra subjektyvu ir spekuliuojama“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ skyriaus vedėja Greta Klidziūtė.

Karantinas kol kas savižudybių skaičiaus nepadidino, tačiau daugėja besikreipiančių. Pagalbos reikia, o padedančių trūksta.

„Vaikų, paauglių psichiatrų trūkumas yra visada, ypač regionuose. Yra regionų, kur išvis neturi, reikia į didžiuosius miestus kreiptis geriausiu atveju“, – teigė Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.

„Realiai, kai žmonės susiduria su ta problema, jeigu jie tik turi pinigų, jie supranta, kad geriau kreiptis privačiai. Tikrai mes esame teikę siūlymus ir netgi Vyriausybės programoje yra parašyta, kad bus kuriamos naujos paslaugos. Laikas pradėti kurti“, – sakė psichiatras D. Pūras.

Visgi dabartinę situaciją ekspertai įvardija kaip duodančia viltį – visuomenė sveiksta. Lietuva yra išgyvenusi ir tokį etapą, kai per metus savo noru pasitraukdavo virš 1,5 tūkst. žmonių. Tiesa, tada dar buvo gūdūs 90-ieji, kai vyravo suvokimas, jog pagalbos reikia tik psichiniams ligoniams. Šiandien visame pasaulyje minima savižudybių prevencijos diena. Ieškantiems pagalbos, ją galima rasti ir internetiniame puslapyje www.tuesi.lt.

 


Šiame straipsnyje: LNK1pagalbos telsavižudybėnusižudėDeividas Breivė

NAUJAUSI KOMENTARAI

manau

manau portretas
kaip gali jie istverti tokius gazdinimus , ribojimus, dusinimus po kaukemis, izoliacijas? patys valdantieji prie to stumia.

Švanc'berg \\\\\\.....//////

Švanc'berg  \\\\\\.....////// portretas
Prie tokių KGB,NKVD,TSKP ponų Lietuva kas blogai pirmi,o kas gerai subinėje.---Ačiū už "LAISVĄ" Lieruvą, KGB išperos.---Tik klaida,mano manymu,ne Pietų Korėja,o Šiaurės.

Anonimas

Anonimas portretas
Nera ko stebetis. Kai korumpuoti koncervatoriai valdzioje daug kam psichika pakrinka.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių