- Roma Šerkšnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neištikimybė yra vienas skaudžiausiai išgyvenamų sukrėtimų poros santykiuose ir viena dažniausių skyrybų priežasčių. Kai poros kreipiasi pagalbos dėl neištikimybės, jos dažnai turi vieną bendrą lūkestį – viską greitai išspręsti ir pamiršti. Jų išgyvenimai, elgesio motyvai, lūkesčiai vienas kitam ir dėl santykių gali skirtis.
Šiame straipsnyje pateiksime dar keletą paaiškinimų, kodėl poroms yra taip sunku greitai pamiršti, atleisti ir įveikti neištikimybės trauminę patirtį. Norint suprasti sunkumų įveikti neištikimybės patirtį, svarbu suprasti kiekvieno partnerio išgyvenimus.
Reakcijos į situaciją
Sužinojęs apie neištikimybę, apgautas asmuo jaučia skausmą ir nusivylimą. Jis nori suprasti, kas įvyko, dėl kokių priežasčių jį apgavo, apmąsto, ką neištikimybė reiškia jam pačiam ir santykiams su partneriu ar partnere.
Galvodamas apie neištikimybę, asmuo pradeda vertinti neištikimo partnerio elgesį. Dauguma neištikimybę patyrusių žmonių ją vertina kaip piktavališką, amoralų elgesį, todėl jiems kyla stiprūs pykčio, atstūmimo ir pažeminimo jausmai. Visuomenėje neištikimybė yra vertinama kaip išdavystė, sukelianti bejėgystės pojūtį, todėl kilęs pyktis yra natūrali reakcija į bejėgiškumą.
Neištikimybę patyrusio žmogaus elgesys priklauso nuo jo išgyvenamų emocijų. Porų konsultacijose pastebima, kad dėl partnerių neištikimybės pykstantys žmonės elgiasi prieštaringai – jie kaltina, aktyviai ginčijasi su išdavusiais partneriais, bet kartu siekia atkurti santykius ir nori artumo su jais.
Asmenys, kurie jaučiasi labai pažeminti partnerių neištikimybės, teigia išgyvenantys stiprią neapykantą, kuri skatina atsiriboti nuo neištikimų partnerių, vengti su jais bendrauti.
Neapykanta gana dažnai išreiškiama destruktyviu ir kerštingu elgesiu, pavyzdžiui, neištikimybės istorija paviešinama giminėms, draugams, bendradarbiams, gadinami asmeniniai neištikimų partnerių daiktai, smurtaujama.
Kai apgautas asmuo pavydi ir bijo prarasti partnerį, jis nerimauja, nuolat siekia būti kartu, klausinėja apie neištikimybės priežastis, apie ateitį, prašo nepalikti. Vidutinio stiprumo pavydo apraiškas žmonės dažnai vertina kaip signalą, parodantį, kiek svarbus yra partneris. Jei pavydas stiprus, jis išreiškiamas priešiškumu, atstūmimu, vengimu ir neištikimų partnerių žeminimu.
Jei vyrauja liūdesys, neištikimybę patyrusių asmenų galvose nuolat sukasi įkyrios liūdnos mintys apie neištikimybę, fantazijos apie partnerių meilužius ar meilužes, sugriuvusius santykius, nuolat galvojama apie skausmingą patirtį ir tai gali peraugti į neapykantos jausmą bei siekį atkeršyti. Pasitaiko, kad partnerių neištikimybę išgyvenantys žmonės, siekdami atkeršyti ir taip atkurti savigarbą, pradeda elgtis neapgalvotai – patys įsivelia į neištikimybės santykius. Bet kuri keršto forma tik apsunkina situaciją ir dar labiau trikdo partnerių tarpusavio santykius.
Psichoterapeuto rekomendacijos
Sužinojus apie neištikimybę pirmiausia siūloma neskubėti imtis veiksmų (aiškintis santykius, neištikimybės intymias detales, reikalauti iš partnerio viską išsamiai papasakoti, nekurti ir neįgyvendinti keršto planų), o skirti laiko sau, apmąstyti jausmus, kylančias mintis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...