Medikai: jei jausimės saugūs – taip jausis ir pacientai

  • Teksto dydis:

Pasaulyje vis dažniau diskutuojama apie pacientų saugą gydymo įstaigose ir su ja susijusius iššūkius. Skaičiuojama net vienuolika rūšių problemų, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaigose pacientai gali patirti žalą.

Svarbūs veiksniai

Dažniausiai klaidas sveikatos priežiūros įstaigose lemia sisteminiai netobulumai, sudarantys prielaidas klaidai įvykti, tačiau ne mažiau svarbūs psichosocialiniai veiksniai. Darbuotojų pervargimas, nerimas, stresas, dideli darbo krūviai, įvairūs žmogiškieji veiksniai, darbuotojų trūkumas taip pat reikšmingi pacientų saugos kultūrai.

Kauno klinikos jau ne vienus metus kelia nepatogų, bet labai svarbų klausimą: kaip užtikrinti psichosocialinį medikų saugumą ir emocinę gerovę gydymo įstaigose? Kokių priemonių reikia imtis, kad medikas darbo vietoje jaustųsi saugus ir suprastas?

Apie gerą darbuotojų savijautą turime kalbėti ne tik gydymo įstaigose, bet ir visuomenėje.

Kauno klinikų surengtoje spaudos konferencijoje „Saugus medikas – saugus pacientas“ sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pritarė, kad visuomenėje svarbu kelti medikų savijautos klausimą. „Apie gerą darbuotojų savijautą turime kalbėti ne tik gydymo įstaigose, bet ir visuomenėje. Mes visi – valstybė, gydymo įstaigų, jų padalinių vadovai – esame atsakingi, kad medikai, padėdami kitiems, ir patys gautų pagalbą, – kalbėjo ji. – Žinoma, padėti sau gali ir patys medikai. Noriu padrąsinti nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, nes tai vienas būdų sumažinti nerimą, stresą, perdegimo jausmą ir pasijusti geriau.“ Akivaizdu, kad tik saugus medikas suteiks saugias ir kokybiškas paslaugas pacientams.

Kelias: S.Bieliūnė drąsina medikus nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, nes tai vienas būdų sumažinti nerimą, stresą, perdegimo jausmą ir pasijusti geriau. / Kauno klinikų nuotr.

Kelia problemas

Pasak ministro patarėjos, medikų bendruomenė susiduria su dideliu streso lygiu ir veiksniais, sukeliančiais didesnę riziką atsirasti psichikos sveikatos sunkumams, todėl pokyčiai turėtų būti pradedami nuo švietimo ir kompetencijų praplėtimo – aukštojo mokslo programų papildymo psichikos sveikatos raštingumo, psichologinio atsparumo, socialinių emocinių ugdymo temomis. S.Bieliūnė džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau įvairių priemonių, kurios padeda užtikrinti gerą psichosocialinę aplinką gydymo įstaigose. „Pastaruosius dvejus metus imamės veiksmų kelti medikų psichologinio raštingumo lygį. Gydymo įstaigose diegiame inovacijas, kitokias nei įprasta kompetencijų kėlimo formas. Pavyzdžiui, supervizijų vykdymas, kai medikai grupėse ar komandose kelia problemas ir jas sprendžia, siekdami konstruktyviai gerinti santykius vieni su kitais, mokytis valdyti krizes, tobulinti procesus, – vardijo S.Bieliūnė. – Šiuo metu diegiame politiką, kuria siekiama sumažinti patiriamą smurtą ir suteikti pagalbą ne baudžiant, o padedant.“

Viena jautriausių temų

Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius pripažino, kad psichologinio saugumo tema yra viena jautriausių medicinoje ir apie ją kalbėti yra sunku, bet būtina. „Mūsų siekis, kad Kauno klinikose kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje jaustųsi saugus, išgirstas, suprastas ir vertinamas, – sakė R.Jurkevičius. – Tam, kad suprastume, įvertintume ir, svarbiausia, gerintume Kauno klinikų psichologinę darbo atmosferą, pirmiausiai turime išgirsti ir žinoti apie problemas.“

Profesorius vardijo, kokios iniciatyvos diegiamos Kauno klinikose, užtikrinant psichosocialinę bendruomenės gerovę: parengta Darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo politika, veikia anoniminių patirčių išsakymo galimybė, suburta nepriklausoma Psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejų nagrinėjimo komisija, įsibėgėja reguliarus Kauno klinikų padalinių psichosocialinės rizikos vertinimas. „Labai svarbi ir įvairių grandžių darbuotojų edukacija. Todėl Kauno klinikos organizuoja vadovų mokymus, Lyderystės akademiją ir kitas edukacines iniciatyvas“, – pridūrė R.Jurkevičius.

Renaldas Jurkevičius: tam, kad suprastume, įvertintume ir, svarbiausia, gerintume psichologinę darbo atmosferą, pirmiausiai turime išgirsti ir žinoti apie problemas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno klinikos buvo pirmoji ligoninė Lietuvoje, įdarbinusi medicinos psichologą darbuotojams. Šį mėnesį, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno klinikose startavo net šešios supervizijų grupės, o kartu su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru užtikrintos ir teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Netrukus prasidės atviro tipo paskaitos „Psichologinės gerovės link“, uždaro tipo praktiniai užsiėmimai „Ką daryti, kai nieko daryti nesinori?“ ir organizuojamos savitarpio pagalbos grupes „Mano palaikymo komanda ištisus metus“.

Svarbu atpažinti

Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir tarptautinės pacientų saugos konferencijos „Pacientų sauga Kauno klinikose“ organizatorė Vilma Traškaitė-Juškevičienė pridūrė, kad psichologinis mediko saugumas turi didelę įtaką ir pacientų saugai. „Tik gerai darbo vietoje besijaučiantis darbuotojas gali pasiekti geriausių rezultatų ir suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas kiekvienam pacientui. Nuovargis, stresas, didelis darbo krūvis ir kiti su psichologiniu saugumu susiję klausimai kelia grėsmę ne tik darbuotojų, bet ir pacientų gerovei. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria medikai, jie stengiasi suteikti pačias geriausias ir kokybiškiausias sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. Todėl labai svarbu atpažinti, suprasti ir padėti išspręsti medikams kylančias psichologines problemas darbo vietoje, taip atliepiant tiek medikų, tiek pacientų interesus ir poreikius“, – pabrėžia V.Traškaitė-Juškevičienė.

Konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje“ – jau antrasis tarptautinis renginys, skirtas Pasaulinei pacientų saugos dienai, minimai rugsėjo 17 d., paminėti ir atkreipti dėmesį į pacientų saugos svarbą sveikatos priežiūros sistemoje. Konferenciją sudarė dvi dalys – saugaus medikamentų skyrimo ir naudojimo tema ir sveikatos priežiūros darbuotojų psichologinio saugumo problematika.

Ši diena Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva pradėta minėti 2019 m. Ja siekiama sutelkti paramą ir bendromis gydymo įstaigų, darbuotojų, pacientų ir sveikatos priežiūros politikos formuotojų pastangomis užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visiems pacientams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tomas

Tomas portretas
Vargsus medikai, kiek vienas is ju,kad taptu gydytoju privalo padirbeti morge. O poto stebimes, kodel gydytojas nereaguoja i paciento grasinimus.

Meda

Meda portretas
Va,per tokius komentatorius su sutrikusia psichika ir netenkame Lietuvos medikų,kurie bėga nuo tokios nepagarbos jiems,pravargusiems moksluose 11 metų ! Pykčio ir tulžies visiems pritvinkęs komentatorius tegul drožia pas gerą ir kantrų psichiatrą,sėkmės jam!

Ajajai

Ajajai portretas
Ir vėl medikai prašinėja? O jei nesijaus saugus kiemsargis, lapus apie ligoninę šluojantis, kas bus? Bus daug nesušluotų lapų ir su greitosios mašina nauji pacientai nepateks į ligoninę. O kas bus jei saugi nesijaus valytoja, slaugytojos padėjėja, santechnikas? Sustos visas ligoninės darbas. Todėl pabodo tas medikų verkšlenimas. Krizė, daug įvažiavusių karo pabėgėlių. Gydytojai turi dirbti NEMOKAMAI, jei yra tikri gydytojai ir laikosi Hipokrato priesaikos. Prisirinko kyšių tiek, kad nebežino kelintą naują namą kuriam savo narkomanai vaikui pastatyti ar kuriai savo meilužei butą prie jūros nupirkti. Gana. Visi jau suprato seniai. Gydyti žmonių nesugeba, patys yra ligoniai, o jei turi vaikų - šie yra tiek defektyvūs ir išsigimę, kad penkių auklių nepakanka jiems iki 30 metų amžiaus klynus išplauti, nes patys nesugeba net tuštintis savarankiškai. Nebeorašinėkit nei algų, nei ko. Dirbti nesugebat
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių