.png)
- „Klaipėdos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nuomonė: kai kurie mokslininkai tikina, kad katės sapnuoja pelių medžioklę.
Miego eksperto, psichiatrijos ir elgesio mokslų profesoriaus Davido Neubauerio teigimu, mes sapnuojame kiekvieną naktį, tik būna, kad to neprisimename. Esą sapnai atslenka iš žmogaus pasąmonės, tad juos suprasti ir paaiškinti pernelyg sudėtinga.
Neretas ryte griebiasi sapnininko, tikėdamasis rasti atsakymą, tačiau nesėkmingai.
Pasak ekspertų, viena didžiausių kliūčių perprasti mūsų sapnus yra užmarštis.
Dėl šios priežasties specialistai pataria užsirašyti sapno detales, o jei norėtųsi išsamesnės analizės, pasikonsultuoti su psichologu.
Tai, sapnų tyrėjų nuomone, padėtų išspręsti net giliai įsišaknijusias psichologines problemas ar net vaikystės traumas.
Pasak D.Neubauerio, sapnai yra minties arba psichinės veiklos rūšis, atsirandanti žmonėms miegant ir susidedanti iš ryškaus, haliucinacinio vaizdo turinio, kuris dažnai būna keistas, pilnas nelogiškų pasakojimų.
Tačiau ar mūsų sapnai iš tiesų kažką reiškia?
Psichologas Alanas Eiseris teigė, kad kai kurie sapnai gali būti labai reikšmingi.
"Sapnai atspindi asmeninius konfliktus ir emocines kovas, kurias žmonės patiria kasdieniame gyvenime", – washingtonpost.com teigė A.Eiseris.
Yra ir tokių sapnų, kurie laikui bėgant kartojasi.
Pagal ekspertų teorijas, sapnų pasikartojimas iškelia stiprų nerimą, susijusį su neigiamais asmenybės bruožais, įsitikinimais ar psichologinėmis traumomis.
O kas sukelia košmarus?
Anot D.Neubauerio, košmarų atsiradimą paskatina tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, antidepresantai gali nemalonius sapnus padaryti daug ryškesnius.
Tačiau jeigu košmarai tampa ne tik ramaus miego, bet ir kasdienybės trikdis, ekspertai rekomenduoja nelaukti ir kreiptis į gydytojus.
Sapnų specialistai mano, kad košmarų nesapnuoja tie, kurie miega trumpiau – jie dažnai neprisimena sapnų, o jeigu ir prisimena, tai tik blankius.
Žmonės geriausiai sapnus prisimena pažadinti vidury sapno, tada bet kokį sapną gali nupasakoti iki smulkiausių detalių.
Kaip bebūtų, sapnai yra naudingi, nes padeda geriau suprasti save ir atskleidžia kitokį požiūrį į pasaulį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Profesorės B. M. Galdikas pas...
-
Įkurta asociacija „Mano glo...
-
A lyga: Vilniaus „Riteriai...
-
467-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL finalas: Kauno „Žalgiri...
-
Vilniuje užsiliepsnojo „Aud...
-
G. Nausėda dalyvauja Bukare...
-
VDU Botanikos sode prasideda d...
-
Tyrimo apie vaikų vartojamas ...
-
Seimo posėdis dėl pirmalaiki...
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyjeKeletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Vaikų įvertinimai: kaip tai daryti tinkamai?Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones, yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo vaikystės. Gavus blogą įvertinimą gali nukentėti pasitikėjimas savimi, suprastėti mokymosi ar darbo rezultat...
-
Kodėl verta skaityti pasakas vaikams?„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi i...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba7„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...