- „Klaipėdos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miego eksperto, psichiatrijos ir elgesio mokslų profesoriaus Davido Neubauerio teigimu, mes sapnuojame kiekvieną naktį, tik būna, kad to neprisimename. Esą sapnai atslenka iš žmogaus pasąmonės, tad juos suprasti ir paaiškinti pernelyg sudėtinga.
Neretas ryte griebiasi sapnininko, tikėdamasis rasti atsakymą, tačiau nesėkmingai.
Pasak ekspertų, viena didžiausių kliūčių perprasti mūsų sapnus yra užmarštis.
Dėl šios priežasties specialistai pataria užsirašyti sapno detales, o jei norėtųsi išsamesnės analizės, pasikonsultuoti su psichologu.
Tai, sapnų tyrėjų nuomone, padėtų išspręsti net giliai įsišaknijusias psichologines problemas ar net vaikystės traumas.
Pasak D.Neubauerio, sapnai yra minties arba psichinės veiklos rūšis, atsirandanti žmonėms miegant ir susidedanti iš ryškaus, haliucinacinio vaizdo turinio, kuris dažnai būna keistas, pilnas nelogiškų pasakojimų.
Tačiau ar mūsų sapnai iš tiesų kažką reiškia?
Psichologas Alanas Eiseris teigė, kad kai kurie sapnai gali būti labai reikšmingi.
"Sapnai atspindi asmeninius konfliktus ir emocines kovas, kurias žmonės patiria kasdieniame gyvenime", – washingtonpost.com teigė A.Eiseris.
Yra ir tokių sapnų, kurie laikui bėgant kartojasi.
Pagal ekspertų teorijas, sapnų pasikartojimas iškelia stiprų nerimą, susijusį su neigiamais asmenybės bruožais, įsitikinimais ar psichologinėmis traumomis.
O kas sukelia košmarus?
Anot D.Neubauerio, košmarų atsiradimą paskatina tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, antidepresantai gali nemalonius sapnus padaryti daug ryškesnius.
Tačiau jeigu košmarai tampa ne tik ramaus miego, bet ir kasdienybės trikdis, ekspertai rekomenduoja nelaukti ir kreiptis į gydytojus.
Sapnų specialistai mano, kad košmarų nesapnuoja tie, kurie miega trumpiau – jie dažnai neprisimena sapnų, o jeigu ir prisimena, tai tik blankius.
Žmonės geriausiai sapnus prisimena pažadinti vidury sapno, tada bet kokį sapną gali nupasakoti iki smulkiausių detalių.
Kaip bebūtų, sapnai yra naudingi, nes padeda geriau suprasti save ir atskleidžia kitokį požiūrį į pasaulį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...