.png)
- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Lietuvos kariuomenės psichologas kapitonas Andrius Jurgaitis sako, kad ekstremaliomis situacijomis žmonės dažnai pasiduoda bendram nerimo jausmui ir pradeda elgtis, taip, kaip panikuojantys aplinkiniai.
Karo psichologo teigimu, įvairūs informacijos sklaidos šaltiniai gali būti nepatikimi, tad žmogui labai svarbu pasirodžiusias naujienas vertinti kritiškai, o medijoms tuo tarpu nepersistengti su informacijos hiperbolizavimu.
„Labai svarbu kritinis mąstymas. Jeigu žmogus kritiškai vertina situaciją ir nelekia į parduotuvę pirkti grikių, tai viskas su juo gerai – jis nėra tiek paveiktas, kiek galbūt ta masė žmonių. Kita vertus, labai dažnai būna, kad žmogus, patekęs į kažkokią grėsmę ar pavojų, tarsi praranda savo individualų identitetą ir pradeda elgtis kaip tos masės dalis. Jeigu žmogus patenka tarp 100 panikuojančių žmonių, (...) nori-nenori jis ir pats pradeda jaustis to dalimi ir atsiduria parduotuvėje prie tos lentynos. Tai tarsi nerimo (išraiška – ELTA)“, – Delfi laidoje „Delfi 11“ pirmadienį sakė kpt. A. Jurgaitis.
Pasinaudoję žmonių nerimu, laidoje kalbėjo karo psichologas, įvairūs viešojoje erdvėje matomi asmenys gali siekti asmeninių tikslų – kažkam, anot kpt. A. Jurgaičio, gali būti naudinga parodyti savo įtaką, o kitiems – sumenkinti valdžios institucijų autoritetą. Dėl to valdžios skelbiama informacija, sako kapitonas, turėtų būti labai dalykinė, tikslinga ir savalaikė.
„Tiesiog užsimerkti dėl to, kas pas mus vyksta, negalime. Tas kalbėjimas turėtų būti toks savalaikis, tikslingas, tiek, kiek turi būti informacijos – tiek ir pateikta, ne su kažkokia sensacijų paieška, katastrofikacija, (...) vengti epitetų, pagražinimų, kurie kelia žmonėms baimę“, – tęsė kpt. A. Jurgaitis.
„Krizinėmis situacijomis visada yra labai svarbu lyderystė ir žmonės ieško tų lyderių arba to lyderio, kuriuo galėtų pasitikėti, į kurį galėtų remtis. Šiuo atveju atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija arba Valstybės ekstremaliųjų situacijų centras būtent ir yra tos atsakingos institucijos, kurios komunikuoja ir kurios perteikia tą pagrindinę informaciją. (...) Jos lyderiauja tame procese ir labai gerai, kad tą daro, nes kitu atveju, tai būtų apipinta gandais, nepasitikėjimu“, – pridūrė karo psichologas, palinkėjęs žmonėms pasitikėti valstybe ir jos institucijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbosKaro pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanomaApie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėjeDidžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...