- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
– Ar galima lyginti, kas yra blogiau – pandemija ar karas?
– Kartais neįmanoma sulyginti nesulyginamų dalykų. Abu turėtume vertinti kaip ekstremalias situacijas ir jų poveikis žmogaus psichikai labai stipriai priklauso nuo keletą dalykų, vienas jų – intensyvumas, trukmė, kitas labai svarbus faktorius – kieno sukelta ekstremali situacija. Jeigu ji sukelta žmonių, mums tai išgyventi žymiai sunkiau. Sakyčiau, karas mūsų psichinei sveikatai turi ir turės didžiausią neigiamą poveikį. Bet tai spėjimas.
– Kokios žmonių emocijos, ką jie šiuo metu išgyvena?
– Emocijos keičiasi. Pirmosiomis karo dienomis ir savaitėmis pacientų reakcijos buvo aukštesnis nerimo lygis, panikos, kiti norėjo bėgti, išvažiuoti. Dabar, kadangi situacija yra užsitęsusi, atsiranda skirtingų reakcijų – lėtinių nerimo, streso būsenų, kai kuriems žmonėms pagerėjo, nes turime įvairių adaptacinių gebėjimų, ir kai kurie darydami psichikos sveikatai naudingus dalykus tvarkosi. Kai kuriems atsirado lėtinės streso būsenos su nemigos, psichosomatiniais simptomais.
– Ar ilgalaikis stresas gali būti nepastebimas?
– Kiekvienas žmogaus jaučiame vienokį ar kitokį stresą. Nors nedalyvaujame tiesioginiuose veiksmuose, mes karo liudytojai. Kartais žmogus lėtinio, nelabai išreikšto streso gali ilgą laiką nepastebėti net jei ir aplinkiniai sako. Kai kurios lėtai besivykstančios ligos lieka nepastebėtos, nes ir pats žmogus pripranta, ir aplinkiniai. Tik tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad tapo depresiškas, neturi motyvacijos dirbti, krito darbingumas, jam niekas neįdomu ir pan.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Per pandemiją buvo pagalbos linijos, ar dabar jų reikia?
– Pagalbos linijų reikia visą laiką. Kiekvieną dieną patiriame pačių įvairių dalykų. Manau, kad dvyliktokams ir egzaminai yra gana traumuojanti situacija. Išsikalbėti, išsakyti nerimą, gauti kokį nors atgalinį ryšį visą laiką labai naudinga, nes įvardiji savo emocijas, išgirsti pats, ką galvoji, išgyveni ir jauti, gauni atsaką iš gana profesionalaus žmogaus.
– Minėjote, kad nuo mūsų mažai kas priklauso. Taip, mes galime nupirkti kovinį droną, bet kaip gyventi toliau?
– Daryti įvairius dalykus. Pirmiausia – kurie asmeniškai prasmingi. Prisidėdami prie drono daug kas pajuto prasmę. Reikėtų daryti ir kasdienius, paprastus dalykus, nes šalia tavęs daugybė žmonių, kurie nuo tavęs priklausomi – šeimos nariai, tėvai, vaikai, sutuoktinis, bendradarbiai. Darydamas būtinus dalykus įprasmini savo gyvenimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologas: dažniausios romantinių sukčių aukos – išsilavinusios moterys9
Kas nutinka, kad meilė aptemdo protą ir moterys perveda dideles pinigų sumas žmogui, kurio net gyvo nėra mačiusi – vien pabendravusi socialiniuose tinkluose, virtualiai? Pagal kokią schemą veikia romantiniai sukčiai, LNK žurnalistė klausė psi...
-
Sąmoningo gyvenimo trenerė R. Mažionienė: reikia surasti pusiausvyrą tarp pareigų ir malonumų7
Vis daugiau žmonių kenčia nuo perdegimo sindromo – jaučia nuolatinę įtampą, tuštumo jausmą, energijos stoką, negebėjimą susikaupti, tampa apatiški arba nesuvaldo emocijų ir pratrūksta. Sąmoningo gyvenimo trenerė Rasa Mažioni...
-
Vaikų pietų miegas: būtinybė ar nereikalinga prievarta?6
Dabar – pietų miegas. Kodėl, iš tėvų ar darželio mokytojo išgirdus tokią frazę, dažnas mažametis suirzta? Specialistai sako, kad kartais suaugusieji pervertina pietų miego svarbą, o toks vaiko įpročio formavimas ne tik neduoda ...
-
Pavasarinė depresija: priežastys ir naudingi psichologės patarimai1
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnali...
-
JT tyrimas: Lietuva – tarp 20-ies laimingiausių pasaulio valstybių14
Lietuva užima 20 vietą bei yra laimingiausia tarp kaimynų, rodo pirmadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita. ...
-
Kodėl kovo 18-ąją traukinius užplūdo juokas ir raudonos nosys?5
Tai galėjo būti įprastas šeštadienis, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos stotis užplūdo netikėti keleiviai. Raudonos nosys ir vintažiniai kostiumai dar galėjo likti nepastebėti, bet kai kas atrodė itin keistai. ...
-
Vilniuje rengiami mokymai psichologams iš Ukrainos
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras savaitgalį organizuoja mokymus pusšimčiui psichologų iš Ukrainos. ...
-
Pirmosios meilės iššūkiai paaugliams ir jų tėvams
Tėvų meilė, rūpestis, apkabinimai, buvimas šalia neapsakomai svarbūs vaikui, jo raidai, tačiau ateina metas, kai vien tėvų meilės jam nebeužtenka. Naują vaiko raidos etapą – paauglystę – dažniausiai liudija kunkuliuojančios em...
-
Kelias į sėkmę: kaip padėti vaikams
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o t...
-
Auklėjimo pagrindas – emocinis ir finansinis raštingumas1
39 metų Vincas Benevičius save ir metais jaunesnę Indrę vadina penkių vaikų tėvais. „Trys iš jų – mudviejų kūnas ir kraujas, o kiti du – idėjiniai“, – juokiasi kaunietis, drauge su žmona įkūręs daigų versl...