Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai nėra begaliniai?

Ugdyti finansinius gebėjimus

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius mano, kad vaikai jau nuo ankstyvos vaikystės turėtų gauti kišenpinigių ir patys gebėti jais atsakingai naudotis

Pasak jo, jeigu tėvai nesuformuos gerų finansinių įpročių vaikystėje, vėliau jaunuoliai, įžengę į didesnės atsakomybės laikotarpį, gali pridaryti didelių klaidų ir gauti skaudžių pamokų.

Pašnekovo nuomone, nuo pat mažumės vaikai privalo suprasti, kad įvairūs daiktai ir malonumai turi savo kainą – tai labai svarbu akcentuoti net perkant saldainius, ledus ar žaislus.

„Tėvai vaikui neturėtų sudaryti įspūdžio, kad pinigų turi viskam ir visada, todėl galima įsigyti bet ką. Atvirkščiai, atžaloms kaip tik reikia paaiškinti, kad pinigų kiekis yra ribotas. Kai pradedama be saiko tenkinti vaikų norus, tai jau vadinčiau auklėjimo spraga. Vaikams pradėti skiepyti požiūrį apie finansinę daiktų vertę skatinčiau nuo pat mažumės“, – sako M.Marcinkevičius.

Specialistas skatina tėvus iš anksto pradėti formuoti vyresnių vaikų finansinius gebėjimus – kad ir naudojantis banko kortele. „Sveikintina, jei tėvai į kortelę perveda kad ir smulkių, bet fiksuotų pajamų, kurias jų atžala jau gali planuoti – dalį lėšų išleisti, dalį atsidėti taupyti“, – teigia jis.

Laikytis užsibrėžtų taisyklių

M.Marcinkevičius primena apie atvejus, kai parduotuvėse, vaikui klykiant, zyziant ar rėkiant, tėvai pasiduoda ir nuperka išsvajotą pirkinį.

„Vaikui turint kišenpinigių, tokios problemos nebelieka: užsimanei žaislo – prašom, pirk. Bet nusipirkęs šį žaislą negalėsi pirkti kažko kito. Tokiais metodais vaikui dar labai anksti padės formuotis tinkami įpročiai – tėvams ateityje tai kels gerokai mažiau galvos skausmo. Be abejo, norėčiau pabrėžti, kad nekalbu apie būtinuosius vaiko poreikius, maistą ar drabužius – kraštutinumo griebtis neprotinga“, – sako jis.

Specialistas pabrėžia, kad nustatytų finansinių taisyklių reikėtų laikytis ir atžalos šeimai. „Finansinės taisyklės turėtų būti visos šeimos susitarimas, nes po vizito pas senelius grįžus su pilnu krepšiu žaislų ir kišenpinigių planavimas netektų prasmės. Todėl ir seneliai, linkėdami gero, turėtų pagalvoti, kad naudingiau išskirti tam tikrą sumą į vaiko biudžetą kaip papildomas pajamas. Jeigu vaikui taisykles jau sukūrėte, labai svarbu jų visapusiškai ir laikytis“, – sako M.Marcinkevičius.

Finansinės taisyklės turėtų būti visos šeimos susitarimas, nes po vizito pas senelius grįžus su pilnu krepšiu žaislų ir kišenpinigių planavimas netektų prasmės.

Dienos išlaidoms – limitas

Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas pritaria, kad diegti finansinio raštingumo pagrindus reikia dar vaikystėje. Darželyje ar mokykloje apie pinigus vaikai mokomi  mažai, tad pagrindinė atsakomybė tenka tėvams.

Lietuvoje nuo septynerių metų vaikams tėvai jau gali atidaryti banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele. Gavęs savo mokėjimo kortelę, vaikas jau suvokia, kad gali savarankiškai disponuoti pinigais. Pervedus didesnę pinigų sumą, su vaiku verta pasitarti, ką jis su šia pinigų suma ketina daryti – kaip ją paskirstys per ilgesnį laikotarpį, kiek ketina taupyti norimam daiktui ar pomėgiui. Vaikui svarbu paaiškinti, kad jis reguliariai kontroliuotų sąskaitos likutį, gebėtų suvokti, kad, išleidus pinigus dabar, jų pritrūks vėliau.

Baiminantis, kad vaikas gali išleisti didesnę kortelėje esančią sumą, tėvai gali kontroliuoti kortelės limitus ir taip apriboti perteklinį išlaidavimą. Kortelė vaikams gali kelti pagundą atsiskaityti interneto erdvėje, bet tėvai gali atskirai apriboti ir interneto mokėjimus.

„Vaikui tik pradėjus naudotis kortele, galima nustatyti nedidelį dienos išlaidų limitą ir, jam augant bei formuojantis jo finansiniams įgūdžiams, tą limitą palaipsniui didinti. Paauglystėje jau pravartu supažindinti su mokėjimais interneto erdvėje, e.banko naudojimu“, – pataria A.Kamarauskas.

Kaip su vaiku kalbėtis apie pinigus skirtingais jo amžiaus tarpsniais?

Specialistai rekomenduoja pradėti su vaiku kalbėtis apie finansinį raštingumą kuo anksčiau – teigiama, kad tokie pokalbiai galėtų vykti jau trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Nuo ko pradėti ir kokio lygio žinių suteikti kiekvienu vaiko amžiaus tarpsniu?

Savo įžvalgomis ir patarimais šiuo klausimu dalijasi ekonomikos mokslų daktaras, vaikų finansinio raštingumo ugdymo programėlės „Poklet“ įkūrėjas Tomas Mendelsonas.

3–6 metai. Šiais gyvenimo metais vaikas pradeda savo pažintį su pinigais. Pradėjus mokytis skaičiuoti, vaikui tampa paprasčiau suvokti, kas apskritai yra pinigai, jis ima pamažu suprasti, kad jų kiekis ribotas, kad jų tai pamažėja, tai padaugėja, kad galima juos kažkur padėti ar duoti. Aiškinant tokio amžiaus vaikui svarbu vengti abstrakčių sąvokų, geriau naudoti fizinius dalykus – gali padėti grynieji pinigai, apsilankymas parduotuvėje, kurioje vaikas turi galimybę pats paliesti tam tikras prekes, pažinti daiktus. Šiuo amžiaus laikotarpiu vaiką reikėtų supažindinti su tokiomis sąvokomis kaip pajamos, išlaidos, taupymas ir dalijimasis. Labai svarbu kalbėti apie taupymą, padėti nusistatyti trumpalaikius taupymo tikslus ir paaiškinti, kad jam gali tekti palaukti, kol galės įsigyti to, ko nori.

6–10 metų. Su tokio amžiaus vaiku galima kalbėti apie konkrečias išlaidas – nuo 6 metų vaikas jau pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, keičiasi jo pinigų suvokimas. Vaikas ima suprasti, kad pinigai yra tiesiogiai susieti su daiktais, o tėvai dirba, kad uždirbtų pinigų. Vaikas pamažu ima suvokti, kad pinigai gali būti išleidžiami skirtingais būdais – vyksta vienkartiniai ar periodiniai mokėjimai, o kai kurie pirkimai atliekami be grynųjų pinigų. Su vaikais galima pradėti kalbėti apie prekes ir paslaugas, poreikius ir norus, trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Vaikams nuo šešerių metų rekomenduojama duoti kišenpinigių, kad jie galėtų mokytis patys nuspręsti, kur leisti pinigus.

11–13 metų. Sulaukęs vienuolikos metų vaikas, priimdamas sprendimus, pradeda remtis nebe emocijomis, o racionaliu mąstymu. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jau nori pats užsidirbti pinigų, ieško tam įvairių būdų, svarsto, kas labiau apsimoka ir leis uždirbti daugiau. Šis amžiaus tarpsnis žymi atsirandantį nepriklausomybės norą ir didėjančią bendraamžių įtaką. Vaikui darosi svarbu, ką pamanys draugai, jis nori daryti ir veikti tai, ką ir kiti jo amžiaus vaikai. Būdamas tokių metų, vaikas jau turi susikrovęs finansinių žinių pagrindą, tad jam lengviau suprasti pasaulį be grynųjų pinigų. Su tokio amžiaus vaiku galite pamėginti paimti pirkinių čekį ir panagrinėti jo turinį. Jau galima pradėti aiškinti ir tokias sąvokas kaip kreditai, skolos, palūkanos, biudžetas ar netgi tapatybės vagystė. Kadangi šiandieniame pasaulyje grynieji darosi vis mažiau reikšmingi, svarbu, kad vaikas suprastų, kaip saugoti savo tapatybę ir duomenis internete, žinotų, kaip saugiai leisti pinigus, atliekant pervedimus per banką, atsiskaitant kortele.

13–15 metų. Būdamas tokio amžiaus, paauglys jau pradeda suprasti abstrakčias koncepcijas ir ilgalaikius padarinius. Jau galima kalbėti gerokai gilesnėmis temomis: bankai, investavimas, obligacijos, akcijos ir pan. Pagal Lietuvos įstatymus, sulaukus 14 metų, jau leidžiama oficialiai pradėti dirbti, tad galima paskatinti vaiką po truputį ruoštis savarankiškam gyvenimui.

15–18 metų. Paauglystės pabaigoje jau imama spręsti sudėtingus uždavinius ir suprasti savo veiksmų padarinius. Tai tinkamas metas pasikalbėti apie dideles išlaidas, pavyzdžiui, apie automobilį, apie tai, kiek gali kainuoti aukštasis mokslas ir kraustymasis į kitą miestą. Svarbu supažindinti su tuo, kiek gali atsieiti būsto nuoma, jo išlaikymas ar netgi tai, kiek per mėnesį gali kainuoti maistas. Reikėtų kalbėti apie mokesčius, kas yra gera ir bloga skolos – reikia padėti suvokti, kad skolinimasis gali būti tiek puikus, tiek ir labai kenksmingas dalykas. Svarbu išaiškinti ir kredito reitingo sąvoką – jeigu jaunas žmogus, ketinantis pradėti savarankišką gyvenimą, ruošis skolintis pinigų, jis turi aiškiai suprasti, kaip šis procesas vyksta.