- Rasa Pietarienė, Šeimos santykių instituto psichologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiek tėvų jautrumas vaiko poreikiams, tiek pozityvus drausminimas ankstyvame vaiko amžiuje veikia prevenciškai prieš agresyvaus ar antisocialaus elgesio atsiradimą vėlesniame amžiuje.
Ar yra motinystės instinktas?
Mokslas teigia, kad instinktai yra įgimti. Įrodymų apie prigimtinį motinystės instinktą nėra. Jei toks egzistuotų, visos pasaulio mamos būtų panašios savo elgesiu viena į kitą, o ir tėčiai negalėtų išeiti vaiko auginimo atostogų, nes jie yra... ne mamos. Labai norime gebėjimą pamatyti ir suprasti vaiko poreikius pavadinti instinktu, nes sakydami kitaip, t.y. kad galima išmokti motinystei reikalingų įgūdžių, turėsime pripažinti, jog motinystėje be intuityvaus reagavimo yra daug nežinios, pasimetimo, nuovargio, noro suprasti savo vaiką ir išmoktų įgūdžių.
Pirmaisiais gyvenimo metais vystosi vaiko įgūdžiai, kurie jam padeda bendrauti su kitu žmogumi. Tėvų gebėjimas pamatyti ir suprasti vaiko poreikius, t.y. jautrumas vaiko poreikiams ir disciplina ankstyvame amžiuje yra tie kertiniai veiksniai, kurie lemia vaiko gerą adaptaciją visuomenėje (darželyje, mokykloje).
Išmoksta tapę tėvais
Jautrumo vaiko poreikiams mama, tėtis mokosi ir gali išmokti tapę tėvais. Kūdikio verkimas, kai jam šalta, kai jis alkanas ar nuobodžiauja, – visa tai yra jo pranešimas apie savo poreikius. Gimus vaikui, mama pamažu pradeda atskirti, ką reiškia tas ar kitas verkimas ir gali pasiūlyti tinkamą atsaką – rūpinimąsi. Jei mama nesupranta vaiko siunčiamų signalų ir į juos reaguoja piktai: "Ko dabar verki?", vaikas jaučiasi atstumtas. Kai mama suvokia vaiko siunčiamus signalus ir į juos šiltai atsiliepia, galima teigti, kad ji jautriai reaguoja į savo vaiko poreikius. Tėvų šiltas reagavimas ir emocinė parama yra esminiai veiksniai, kurie formuoja vaiko elgesį. Mamos emocinė parama dažniausiai išreiškiama pasidžiaugimu vaiko pasiekimais, nuraminimu vaikui išsigandus ar pykstant, padrąsinimu, fizine pagalba atliekant užduotį. Kol vaikas mažas, emocinė parama daugiau reiškiama vaiką priglaudžiant, nešiojant, sūpuojant, vyresniame amžiuje – žodžiu. Kartais mamos parama gali peraugti į įkyrų rūpestį, kai ji neatsižvelgia į vaiko poreikį pačiam savarankiškai tyrinėti pasaulį arba spręsti iškilusius sunkumus. Tuomet ji aktyviai padeda vaikui apsirengti, maitina jį, atlieka kitus veiksmus tada, kai jis pats pagal amžių pajėgia. Esant įkyriam tėvų rūpesčiui, vaikui sunku įgyti pasitikėjimą savo jėgomis.
Jei ketverių penkerių metų vaikai negauna pakankamai emocinės paramos iš tėvų, į apribojimus jie reaguoja agresyviai.
Iki trejų metų amžiaus yra normalu, kad vaikas pasielgia agresyviai, kai susiduria su apribojimais. Pavyzdžiui, pusantrų metų vaikas nori užlipti ant spintelės, o mama, matydama, kad tai nesaugu, jį atitraukia. Vaikas pyksta ir stumia mamą. Patirdamas jautrų tėvų rūpestį jo poreikiais bei pozityvią discipliną, vaikas augdamas savo agresyvumą mokosi suvaldyti ir įvairias emocijas išreikšti visuomenėje priimtinu būdu, pasakydamas, kad pyksta, tvirtai gindamas savo poziciją arba atsitraukdamas. Jei ketverių penkerių metų vaikai negauna pakankamai emocinės paramos iš tėvų, į apribojimus jie reaguoja agresyviai.
Kaip tinkamai sudrausminti
Keletas mokslinių tyrimų nustatė, kad tėvų piktas ir nekantrus reagavimas į vaiko klaidas, nusižengimus jo ankstyvame amžiuje didina vaiko agresyvumą, t.y. kai tėvai nepalaiko, nenuramina vaiko, jis gali jaustis atstumtas ir tai išreikšti rėkimu, daiktų mėtymu, stumdymusi. Pavyzdžiui, prekybos centro stovėjimo aikštelėje mama keturmetei dukrai sako: "Nebėk, o eik šalia, nes gali važiuoti mašina", dukra jos nepaklauso ir pabėgėja į priekį, pasirodęs automobilis išgąsdina mamą ir ši, prišokusi prie dukters, ją aprėkia ir negražiai pavadina. Gaudamas nejautrų, piktą mamos atsaką, vaikas neturi pakankamai galimybių mokytis valdyti savo emocijas, jis mažiau laikosi tėvų nustatytų reikalavimų, daugiau prieštarauja tėvų nubrėžiamoms elgesio riboms. Ir, atvirkščiai, jei mama, pamačiusi automobilį, prišoka prie dukters, ją apkabina ir ramiai sako: "Pažiūrėk, čia važiuoja mašinos, aš išsigandau, kad tau kažkas nutiks, eikime kartu", mergaitė irgi ramiau reaguos ir labiau klausys mamos prašymų.
Vaiko drausminimas yra kitas svarbus faktorius, lemiantis tinkamų vaiko bendravimo įgūdžių formavimąsi. Aiškus prašymų išsakymas, pagyrimas, fizinis nukreipimas į saugias veiklas yra pozityvaus drausminimo pavyzdžiai. Pavyzdžiui, savo dvejų metų vaikui mama, norėdama, kad jis padėtų jos dėžutę, sako: "padėk šią dėžutę", "kaip šaunu, kad padėjai", "eime pamėtyti kamuolį". Kai norėdami sudrausminti vaiką tėvai šaukia ar taiko bausmes, ypač fizines, vaikas, mėgdžiodamas tokį tėvų elgesį, ir pats išmoksta elgtis agresyviai. Taip užsisuka tarsi užburtas ratas: tėvai nustato ribas vaikams šaukdami arba piktai reikalaudami, vaikas pradeda prieštarauti ir nepaklusti, pamatę tokį vaiko elgesį, tėvai dar stipriau baudžia. Vaikas gauna žinią, kad konfliktas yra kažkas, ką sunku yra išspręsti ir, ateityje bendraudamas su aplinkiniais, įsitrauks į didelius konfliktus arba jų labai vengs.
Tiek tėvų jautrumas vaiko poreikiams, tiek pozityvus drausminimas ankstyvame vaiko amžiuje veikia prevenciškai prieš agresyvaus ar antisocialaus elgesio atsiradimą vėlesniame amžiuje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...