Kaip padėti susidūrusiems su artimo žmogaus savižudybe?

  • Teksto dydis:

„Jeigu jūsų aplinkoje žmogus išgyveno artimojo savižudybę – nenusigręžkite nuo jo“, – teigia sveikatos specialistai. Tokių žmonių Vilniuje – kas dešimtas. Advokatas Justinas Jarusevičius dalijasi tėčio pasitraukimo iš gyvenimo istorija ir teigia, kad mylimo žmogaus netekusiam žmogui gali padėti dėmesio parodymas ar užmegztas pokalbis.

Dingo supantys žmonės

„Tėvelis išėjo prieš septyniolika metų. Patirtis, kurią išgyvenome tuomet, jau kiek pasimiršo, tačiau ryškiausi prisiminimai ir jausmai išlikę, – sako J.Jarusevičius. – Tada mes netekome tėčio, šeimos galvos, ant kurio pečių gulė didelė dalis namų rūpesčių. Buvome neseniai įsikėlę gyventi į naujus namus, todėl laukė daug konkrečių, kasdienių buitinių darbų, kuriuos mamai su mažamečiais vaikais įveikti buvo labai sunku. Aiškiai prisimenu, kad, netekus tėčio, stojo nejauki tyla. Daugybė žmonių, kurie įprastai būdavo greta, dingo – regis, pamiršo mūsų telefono numerį ir adresą.“

J.Jarusevičius ragina nepalikti žmonių, išgyvenusių netektį, vienų.

Nors kartais gali atrodyti priešingai, tačiau tuo metu artimojo savižudybę patyrusiems žmonėms kaip tik reikia, kad būtumėte šalia – nuo paprasto pokalbio iki elementarios pagalbos buityje. Vyras tikina, kad greta esančio parodytas dėmesys, pakvietimas pasikalbėti, prasiblaškyti labai įkvepia, padrąsina ir nuramina.

Kas dešimtas vilnietis yra išgyvenęs artimojo savižudybę, rodo birželio mėnesį sostinėje atlikta psichikos sveikatos apklausa. Apklausą atliko Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Šio biuro psichologė Gintarė Mikulienė antrina J.Jarusevičiui: „Jeigu jūsų aplinkoje žmogus išgyveno artimo žmogaus savižudybę – nenusigręžkite nuo jo. Būkite šalia, užmegzkite pokalbį – klauskite apie paprastus, kasdienius dalykus. Pasiteiraukite, kaip sekasi, paklauskite, ar jie pasirūpino savo pagrindiniais poreikiais – miegu, maistu, higiena. Tik nereikėtų bandyti duoti rekomendacijų ar pamokymų, ypač jei jie to neprašo. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir jo gedėjimo procesas unikalus ir kitoks.“

Tik nuo mažumės ugdydami atvirą, jautrų žmogų galime tikėtis, kad, susidūręs su iššūkiais ir emociniais sunkumais, jis nesusigūš, o ras jėgų dalytis savo rūpesčiais, ieškoti sprendimų ir taip išvengs suicidinių minčių ar ketinimų.

Smarkiai išauga rizika

Specialistai teigia, kad artimojo netektis dėl savižudybės yra viena didžiausių traumų žmogaus gyvenime – įvairūs suicidologijos srities tyrimai rodo, kad, praradus artimąjį dėl savižudybės, paties asmens savižudybės rizika gali pakilti net kelis kartus.

Todėl kalbant apie savižudybių prevenciją, būtina įtraukti efektyvios pagalbos vystymą ir su artimojo savižudybe susidūrusiems asmenis. „Svarbu pasiūlyti tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą nusižudžiusiųjų artimiesiems. Ir tai nelengva. Mat priimti pagalbą mūsų visuomenėje nėra paprasta, daugelį vis dar varžo vyraujančios stigmos“, – pastebi savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Vilniuje Viktorija Andreikėnaitė.

Nuo 2015 m. šalyje veikia nusižudžiusiųjų artimųjų asociacija „Artimiems“. Jų tinklalapyje galima rasti informacijos apie savitarpio pagalbos grupes ir psichologų kontaktus, kurie konsultuoja patyrusius savižudybės netektį. Pasak V.Andreikėnaitės, savitarpio pagalbos grupės artimiesiems itin naudingos, nes žmogus sudėtingoje situacijoje atranda bendraminčių ir pasijaučia ne toks vienas.

Be to, savižudybių algoritmo koordinatorė ragina patyrus krizę kreiptis į Krizių įveikimo centrą. Jame paslaugos teikiamos anonimiškai tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Informacijos apie pagalbos galimybes galima ieškoti ir internetiniame tinklalapyje tuesi.lt.

Ragina garsiai kalbėti

J.Jarusevičius įsitikinęs: siekiant ir toliau nuosekliai mažinti savižudybių skaičių turime garsiai apie savižudybių prevenciją kalbėtis ne tik su žmonėmis, atsidūrusiais rizikos akivaizdoje.

„Jei norime pasiekti dar efektyvesnių rezultatų, vertėtų savižudybių prevencijos temas įtraukti ir į švietimą. Vaikai jau nuo mažumės turėtų būti mokomi pažinti savo išgyvenamas emocijas, mokėti tvarkytis su išgyvenamomis psichologinėmis įtampomis. Turime drąsinti jaunąją kartą garsiai dalytis savo išgyvenimais su artimaisiais ir profesionalais. Tik taip nuo mažumės ugdydami atvirą, jautrų žmogų galime tikėtis, kad susidūręs su iššūkiais ir emociniais sunkumais jis nesusigūš, o ras jėgų dalytis savo rūpesčiais, ieškoti sprendimų ir taip išvengs suicidinių minčių ar ketinimų“, – tvirtina J.Jarusevičius.

Išlieka pirmose vietose

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos savižudybių rodiklis nuo 30 (100 000 gyv.) nukrito iki 20 (100 000 gyv.). Europoje šis rodiklis yra mažiau nei 10 (100 000 gyv.). Palyginkime: absoliučiais skaičiais Lietuvoje 2021 m. nusižudė 565, o 2013 – 1 085 žmonės. Vilniuje atitinkamai – 68 ir 109 žmonės.

Nors situacija iš esmės kasmet gerėja, Lietuva išlieka pirmose vietose pagal savižudybių skaičių visoje Europoje. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, per pirmąjį 2022 m. pusmetį visoje Lietuvoje nusižudė 239 žmonės, iš jų 21 – Vilniuje.

Rūpinantis savižudybių prevencija, Vilniuje rengiami tarptautiniai, sertifikuoti ASIST ir safeTALK mokymai, skirti savižudybės rizikai atpažinti ir suteikti reikalingą pirmąją pagalbą arba nusiųsti tinkamos pagalbos į specialistus. Taip pat organizuojami suicidologų vedami specialūs mokymai mokyklų pagalbos teikėjams. Mokymų metu dalyviai supažindami su svarbiausiai aspektais ir technikomis, skirtomis konsultuoti suicidinių minčių turinčius asmenis. Be to, Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje netrukus bus teikiama paslauga šeimos nariams, kurių artimasis turi minčių apie savižudybę, žaloja save ar nusižudė.

„Į savižudybių temą žiūrime kaip į baubą, bet iš esmės daugybė lietuvių yra susidūrę su savižudybe artimesnėje ar tolimesnėje aplinkoje. Ir suicidinės mintys yra natūralus dalykas, kai žmogų ištinka krizė. Jei mes užmegsime pokalbį apie šias mintis – išbūti bus lengviau. Nelikime su tuo vieni. Viskas prasideda ir baigiasi. Mintys apie savižudybę – taip pat“, – sako V.Andreikėnaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gabija

Gabija portretas
Prieš porą metų nusižudė mano geriausias draugas ,jo seneliai iki dabar kaltina mane , tik dėlto ,kad nesuvokia, kad žmonės patys atsakingi už savo žodžius ir veiksmus.Jis nusižudė..taip sugriaudamas ir artimų gyvenimą .Ir jeigu tie kas ji augino būtu tinkamai atlike savo pareigas ir rode rūpestį ir atidumą jautriam vaikui , to nebūtų nutiko, ir nebūtų nuo paauglystės tam minčių ir gąsdinimų kad tai padarys.

Socialinė atskirtis

Socialinė atskirtis portretas
Kauno mamos su naujagime pavyzdys rodo, kad mūsų visuomenė ne tik nusisuka nuo savižudžių artimųjų, bet netgi juos smerkia ir kaltina. Prasideda mobingas, šmeižimas, engimas, kad artimieji, šeima yra kalti dėl savižudybės. Toli mūsų visuomenei iki savitarpio pagalbos, emocinės paramos. Trūksta elementaraus supratimo, apie pagalbą nėr ką kalbėt.

paziurekit

paziurekit portretas
"Iš kiemo pusės" #214 21:10, ministras sako, kad reikia dziaugstis mazu gimstamumu
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių