- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl karo Ukrainoje dauguma išgyvena niūrias emocijas – nerimą, liūdesį, baimę ar pyktį. Suaugusiems garsiai diskutuojant, neretai pokalbius girdi ir vaikai. Kaip su vaikais apie karą kalbasi lietuviai ir kaip tą reikėtų daryti LNK aiškina psichologas.
Tėvas, auginantis du vaikus teigia, kad vaikai apie karą Ukrainoje sužino mokykloje.
„Labai daug kalbama mokykloje, daug aiškinama. Jie viską suvokia“, – teigė vilnietis.
Kita mieste kalbinta moteris sako mokanti vaikus, kaip elgtis iškilus karo pavojui Lietuvoje.
„Apsitariam visus dalykus, jeigu išgirstų sirenas, ką reikėtų daryti, kokių veiksmų imtis“, – sakė vilnietė.
Moteris teigia, kad informacinis fonas paveikė jos vyresnį sūnų ir ją pačią, todėl stengiasi riboti laiką, praleistą žiūrint žinias ir skaitant naujienas.
Karui Ukrainoje besitęsiant, jau ilgiau nei mėnesį jautresni žmonės rečiau naudoja socialinius tinklus.
„Žmona tai riboja ir dabar net ir aš kartais siūlau, kai Bučos parodyti vaizdai – baisu. O pats tai pastoviai žiūriu“, – kalbėjo vilnietis.
Šeimos psichologas Gediminas Navaitis sako, kad kalbant tokia jautria tema reikia įvertinti vaiko amžių.
Priešas nori, kad mūsų vaikai užaugtų išsigandę, bailūs ir nuolankūs, todėl tėvas ir motina yra tarsi karo vadas.
„Reikia skirti, kada kalbamės su darželinuku, o kada su paaugliu, todėl, kad paauglys žino šiek tiek istorijos, pavyzdžiui, šiandien jis gali suprasti, kas atsitiko su Ukrainos civiliais okupuotuose kaimuose, nes jis žino Rainių tragediją ir ten žudytus žmones ir suvokia, kad niekas nesikeičia – tie patys žmogžudžiai daro tą patį. Todėl paaugliui labai tiktų knygos apie Lietuvos partizanų kovas už nepriklausomybę, kaip priminimas ir parodymas, kad nesame bejėgiai ir galime gintis“, – kalbėjo šeimos psichologas.
G. Navaitis teigia, kad tėvams svarbiausia patiems nusiraminti ir tinkamai pasiruošti pokalbiui su vaikais.
„Pirmiausia tėvams reikėtų susitvarkyti su savo jausmais, nes ko gi galų gale nori priešas, jis nori, kad mūsų vaikai užaugtų išsigandę, bailūs ir nuolankūs, todėl tėvas ir motina yra tarsi karo vadas, kuris turi paruošti savo karius (vaikus) ateičiai. Vadinasi, jis ir pats turi bent jau apsimesti, kad nebijo, sustiprinti tą jausmą vaikams. Reikia pasiruošti pokalbiui su vaikais, negalima taip rimtomis temomis šnekėtis tuo pat metu žiūrint televizorių, valgant traškučius ir dar užsigeriant alumi“, – šypsojosi G. Navaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Psichologas teigia, kad paaugliai yra pakankamai emociškai subrendę, kad su jais būtų galima kalbėtis kaip su suaugusiais.
„Nes paauglys jausmų srityje jau kone subrendęs žmogus, jo jausmai tik menkiau valdomi, todėl čia pokalbis yra kaip su rimtu partneriu. Tame pokalbyje galima prašyti ir siūlyti, kad paauglys prisidėtų prie visų sprendimų, pavyzdžiui, padėtų nuraminti jaunesnį broliuką ar sesutę“, – patarė psichologas.
Tėvams reikėtų mėginti sukurti tarsi naujas pasakas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir suvokimą, kuriame pasakų herojus būtų gal kiek panašus į patį vaiką, kuriam pasakojam.
Kalbant apie karą su jaunesniais vaikais, į pagalbą galima pasitelkti pasakas, geriausia – kurti jas patiems.
„Su jaunesniais kalbėtis reikėtų truputį kitaip, todėl, kad ir jų gyvenimiška patirtis ir supratimas apie pasaulį yra ne toks kaip suaugusio žmogaus. Visada su vaikais bendrauti buvo geras būdas pasakos, nes ir tuo metu, kai nebuvo televizoriaus ar interneto, besiklausantys pasakų ir jas pasakojantys pajusdavo tarpusavio ryšį. Daugelis pasakų, kurias matom knygynuose, akivaizdžiai, kad ne ką bendro turi su tais jausmais, kuriuos šiandien dalis vaikų patiria. Manyčiau, tėvams reikėtų mėginti sukurti tarsi naujas pasakas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir suvokimą, kuriame pasakų herojus būtų gal kiek panašus į patį vaiką, kuriam pasakojam. Svarbiausia, kad išgyventų panašius jausmus: pasimetimą, neaiškumą, baimes ir kartu nurodyti, kaip jas įveikti“, – teigė G. Navaitis.
Pašnekovas patarė situacijai tapus nevaldoma kreiptis į psichologą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...