- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugeliui suprantamas posakis "galva dūzgia": taip įvardijame būseną, kai nebesuvaldome minčių srauto. Nepaliaujamos mintys sukelia nerimą, įtampą, blogą nuotaiką. Įsiklausykime į jogos ir meditacijos mokytojos Indrės Marijos Ribačauskaitės patarimus, kaip atrasti vidinę ramybę ir įgusti medituoti.
Kodėl verta medituoti? Žmonės nuo seno turi maldą. Kai kalbama nuoširdžiai, širdimi, malda baigiasi tyla viduje. O rožinio kalbėjimas? Argi tai nebuvo mūsų senelių meditacija?
Šiandieniam žmogui meditacija padeda nurimti, sustabdyti mintis ir pradėti jas naudoti tikslingai – tada, kada jų tikrai reikia. Viena, kai mes įtemptai galvojame dirbdami, tačiau visai kas kita, kai norime ilsėtis, o mintys neleidžia atsipalaiduoti.
Begalinis minčių srautas trukdo džiaugtis gyvenimu, savimi, mylimais žmonėmis. Meditacija nutildo vidinį chaosą, paleidžia įtampą, nerimą, blogus ateities scenarijus.
Medituoti svarbu tiek vyrams, tiek moterims. Vyrams meditacija naudinga, nes padeda pailsinti protą, atsikratyti įtampos. Moterys iš prigimties jautresnės, todėl meditacija padeda joms suvaldyti jausmus ir stiprias emocijas.
Koks meditacijos poveikis? Ilgą laiką meditacija buvo laikoma keliu į vidinę ramybę, tačiau pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad medituojančio žmogaus protas yra aštrus, aiškus, ramus. Medituojant stiprėja intelektas, atmintis, išauga kūrybingumas, pastabumas. Supykus meditacija padeda lengviau paleisti senas nuoskaudas, greičiau atleisti. Meditaciją vis dažniau renkasi žmonės, turintys rimtų sveikatos sutrikimų.
Meditacija turi tapti įpročiu – kartą per dieną reikia išvalyti savo protą ir jausmus, kaip valote dantis ryte ir vakare.
Ar galima išmokti savarankiškai? Medituoti gali išmokti visi. Tai nesunku, nes informacijos apstu tiek spaudoje, tiek internete, tereikia skirti laiko, kantrybės viską išsiaiškinti. Meditacijos rūšių labai daug. Vienos – labai populiarios, jas praktikuoja milijonai žmonių, kitos – retesnės, jas atlieka tik nedidelės grupės.
Kur ir kaip? Meditacijai nereikia papildomai ruoštis, ją galima atlikti bet kur ir bet kada. Suraskite meditacijos erdvę, kad ir visai nedidelę. Medituokite tik gerai išvėdintoje patalpoje – tuomet neims miegas. Medituojant negalima gulėti ar sėdėti pusiau gulomis – užmigsite. Įsitaisyti reikia patogiai, nugara turi būti tiesi, nes nuo ilgesnio sėdėjimo nejudant ji gali paskausti. Meditacijos metu labai svarbu stebėti savo kvėpavimą, mintis, pojūčius kūne. Užbaigimas toks pats svarbus, kaip ir visa meditacija. Pabaigoje kelis kartus ramiai įkvėpkite, ramiai atsimerkite ir sukauptą vidinę ramybę paskleiskite išorėje.
Kokios dažniausios klaidos? Kelias į vidinę ramybę nėra labai lengvas. Vieni turi neramų protą, kiti – labai išsiblaškę. Jei ilgą laiką medituojate, tačiau vidinė ramybė nepasiekiama, gal tiesiog jums netinka pasirinkta meditacija? Kita klaida – prievarta ir kaltės jausmas, kad nepavyksta. Meditacijos metu plūstančias mintis reikia vėl ir vėl švelniai ir lengvai nustumti šalin. Būkite atsipalaidavę ir gerbkite kiekvieną tylos akimirką.
Proto higiena. Jei norite gerinti savo gyvenimo kokybę, medituoti reikia reguliariai, nes vienas kitas atsitiktinis kartas tėra pažaidimas. Medituoti rekomenduojama kasdien bent po 20 min. ryte ir vakare. Jei neturite laiko, bent kartą per dieną, patartina tuo pačiu laiku. Meditacija turi tapti įpročiu – kartą per dieną reikia išvalyti savo protą ir jausmus, kaip valote dantis ryte ir vakare ar po dienos darbų savo kojoms leidžiate pailsėti. Tad kodėl nevalote proto?
Pabandykite
1. Išsirinkite atokią, ramią vietą. Pašalinkite blaškančius daiktus. Galite uždegti žvakę, paleisti ramią muziką.
2. Pasitieskite kilimėlį, pasidėkite pagalvėlę. Jei sunku išsėdėti, galite atsiremti į sieną. Ramiai atsisėskite patogia poza.
3. Pasirinkite, kiek laiko skirsite meditacijai, ir laikykitės to.
4. Išsirinkite susikaupimo žodį ar trumpą frazę. Galite mintyse kartoti "Aš linkiu visiems laimės", matyti tuos žmones, kuriems siunčiate meilę, gerumą. Taip pat galima mintyse kartoti maldą ar pozityvų žodžių junginį, kuris jus įkvepia.
5. Užmerkite akis. Taip bus lengviau susikaupti ir atsipalaiduoti.
6. Nuosekliai atsipalaiduokite nuo galvos iki kojų. Išleiskite įtampą iškvėpdami. Atpalaiduokite viską: kaktą, akis, žandus, kaklą, pečius, rankas, krūtinę, nugarą, diafragmą, pilvą, dubenį, sėdmenis, šlaunis, blauzdas, pėdas.
7. Lėtai ir natūraliai kvėpuodami kartokite susikaupimo žodį ar frazę.
8. Jei atsiras pašalinių minčių, tiesiog pasakykite sau "Na, gerai" ir vėl grįžkite į ankstesnę būseną.
9. Kad žinotumėte, kada baigti meditaciją, galite 10–20 min. nustatyti švelnią muziką, kuriai nustojus groti, baigsite meditaciją.
10. Pabaigę minutę tyliai pasėdėkite, iš pradžių užmerktomis akimis, o vėliau – atmerktomis. Nesistokite 1 ar 2 min.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba6
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...
-
SOS: nuo ekranų sunkiau atsiplėšti nuolat užsiėmusių tėvų vaikams2
„Jei nepasikalbėsime su vaikais apie pornografiją, pornografijos industrijos atstovai apie tai pasikalbės su mūsų vaikais pirmi“, – įspėja viena iš Skaitmeninės etikos centro įkūrėjų, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisi...