- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamaitinti, aprengti, išmokslinti – daugybė tikslų veda kiekvieną mamą. Per juos kartais pamirštama, kad didžiausias vaikų poreikis yra meilė. Batus ir kelnes vaikai išauga, o tai, ką sudedame į jų širdį ir charakterį, lieka visam gyvenimui. Apie tai kalbamės su psichologe Indre Kazlauskaite.
– Ar galima apibrėžti, kas yra išmintinga mamos meilė?
– Motinos kaip kūrėjos, globėjos simbolis labai dažnas psichologijoje. Daug dėmesio skiriama aprašant motinos ir vaiko tarpusavio ryšį ir sąveikas, sveiką motinos prieraišumą prie vaiko. Neabejotinai motinos vaidmuo yra vaiko asmenybės pagrindas. Išmintinga motinos meile įvardyčiau motinos buvimą su vaiku, jo emocinių poreikių atliepimą pasitikint savimi ir vaiku, kai meilė nėra susipynusi su įtampa ar nuolatinėmis baimėmis. Išmintinga mama gerbia vaiką, tiki ir pasitiki juo.
– Kenksminga yra ne tik meilės stoka, bet ir jos perteklius. Kaip sužaloja vaikus tokia mamos meilė, kai vaikas tampa pasaulio centru?
– Geriausias pavyzdys vaikui yra šalia esanti savimi pasitikinti, rami mama, kuri taip jam užtikrina saugumą ir leidžia pačiam pažinti aplinką. Tačiau iš mamos nerimo kylanti perdėta vaiko globa apriboja jo savęs ir kitų pažinimą, labai svarbų vystantis asmenybei. Darbe tenka susidurti su vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių, adaptacijos mokykloje sunkumais, kylančiais dėl mamos prisiimtos perdėtos atsakomybės už vaiką. Pernelyg globodamos ir kontroliuodamos, mamos neleidžia vaikui išsiugdyti įgūdžių, reikalingų darbui atlikti, tapti jam savimi pasitikinčiu ir savarankišku žmogumi. O ir mamai nuo vaiko atsiradimo kūrus žalingą santykį su juo tampa sudėtinga perleisti dalį atsakomybės vaikui, leisti jam pačiam žengti į pasaulį, prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje, kurti santykius su bendraamžiais, vėliau – atsiskirti.
Indrė Kazlauskaitė. Asmeninio arch.nuotr.
– Pernelyg daug žinančios, pernelyg daug globojančios, pernelyg daug į savo vaiko gyvenimą besikišančios mamos... Šiandien turbūt galime išskirti naują reiškinį – supermamiškumą.
– Supermamoms vaikas tampa priemone realizuoti save, įrodyti savo vertę. Gyvename skatinami visose srityse būti pirmi, itin daug žinoti, įrodyti, pasiekti. Tačiau jūs tikrai netapsite prastesne mama, jei jūsų dviejų metų vaikas nedeklamuos eilėraščio ar aštuonerių grįš iš mokyklos purvina uniforma. Norėtųsi, kad iš savo artimiausių žmonių jis perimtų suvokimą, jog leidžiama klysti, kartais būti netobulam ir kitokiam nei kiti, nes ir pati galite tokia būti.
– Kartais vaikai jaučia nuoskaudą dėl to, kad mama nevienodai visus myli. Kodėl taip atsitinka?
– Manau, žmonių lyginimasis vieniems su kitais yra normalu. Mes dažnai analizuojame, kuo esame panašūs ir skirtingi. Todėl nenuostabu, kad tėvams vieno vaiko asmenybės savybės, polinkiai, elgesys yra labiau suprantami, priimtini nei kito. Meilė kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, įsiklausant į jo poreikius, atsižvelgiant į santykį su juo. Tačiau liūdna, kai tėvai kelia skirtingus polinkius, gabumus turintiems vaikams vienodus reikalavimus, formuoja per aukštus lūkesčius. Ypač žalinga, kai vaikai aptarinėjami ir lyginami jiems girdint. Tuomet atsiranda konkurencija tarp vaikų, vaiko beviltiškumas, motyvacijos stoka, nepasitenkinimas santykiais.
– Dažnai tėvai per vaikus realizuoja savo svajones. Būreliai, laisvalaikio veiklos ir netgi profesijos pasirenkamos ne todėl, kad to nori vaikas, bet todėl, kad apie tai savo jaunystėje svajojo mama ar tėtis. Kaip nesupainioti interesų?
– Gimus vaikui, dažnai tėvai žvelgia į jį tarsi į savo kopiją ir nori modeliuoti neįgyvendintus planus, svajones. Tačiau daug svarbiau, nei versti vaiką įgyvendinti jūsų svajones ir lankyti futbolo ar tapybos pamokas yra pastebėti jo gabumus ir ieškoti tinkamiausių būdų jiems realizuoti. Atsirinkęs, kas jam patinka ir geriausiai sekasi, vaikas bus labiau motyvuotas ir pasieks aukštesnių rezultatų, nei lankydamas užsiėmimus, į kuriuos kas savaitę važiuoti prašo mama. Galime pastebėti, kad net sulaukę paauglystės vaikai menkai pažįsta savo stipriąsias puses, jiems ypač sunku pasirinkti savo ateities kelią.
– Daugelis mamų tampa močiutėmis. Kaip protingai mylėti anūkus? Kaip nevirsti anekdotine uošve ar anyta?
– Ir uošvei, ir anytai reikėtų nenuvertinti tėvų vaidmens auklėjant vaikus, nesistengti taisyti jų požiūrio ir taikomų metodų. Tėvams ir seneliams vertėtų nepamiršti nuoseklumo auklėjant: laikytis kiek įmanoma vienodų susitarimų, taisyklių, kad vaikas nemanipuliuotų suaugusiaisiais, žinotų ribas ir savo elgesio padarinius. Senelių dalyvavimas vaiko gyvenime yra labai reikšmingas jo vystymuisi ir savivokai. Išmintingi seneliai leidžia savo anūkams patiems bandyti ir patirti sėkmę, atliekant jų amžiui įveikiamas užduotis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skyrybos – iš kartos į kartą persiduodanti infekcija?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam "paveldimam" e...
-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Baisu, kad tėvai manęs nesupras ir tik aprėks...“, „Jei pasakysiu, tėvai man išvis uždraus kompu ir telefonu naudotis“, „Žinau, kad tai mano kaltė...“, – kartoja su seksualiniais nusikaltimais internete ...
-
Psichoterapeutė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų5
Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ...
-
Skyrybos – iš kartos į kartą perduodama „infekcija“?
Moksliniai tyrimai įrodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai, suaugę ir sukūrę šeimas, daug dažniau ir patys patiria skyrybas, nei tie, kurie užaugo neišsiskyrusių tėvų šeimose. Ar įmanoma šiam „paveldimam“...
-
Pandemija: etiketas pakito, bet tebegalioja
Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo ir laisvalaikio įpročius. Pakito ir bendravimas, etiketo taisyklės. Tvirtas rankos paspaudimas jau pamirštas, susitikimai persikėlė į interneto platformas. ...
-
Tyrimas: tik trečdalis socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą1
Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl psichologinių paslaugų prieinamumo asmenims, gyvenantiems socialinės globos namuose, konstatavo, kad tik trečdalis šalyje veikiančių socialinės globos namų turi įstaigoje dirbantį psichologą, dar blo...
-
Vaikas – vienišius: ką naudinga žinoti?3
Vienišumas – naujųjų laikų Dievo rykštė žmonijai. Buvo laikas, kai svetur geresnio gyvenimo išvykę ieškoti lietuviai paliko mūsų šalyje daugybę vienišų senyvo amžiaus žmonių. O štai prie&scaro...
-
M. Vitulskis: per šiuos metus netekau pusės šeimos5
Nors viešumoje garsūs aktoriai, dainininkai bei renginių vedėjai visada geros nuotaikos ir kitiems dovanoja puikias emocijas, asmeniniame jų gyvenime pilna skaudulių. ...
-
Paauglių pasimatymai internete: ką naudinga žinoti?
Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pasikalbėti ne tik apie pavojingas situa...
-
Pirmoji vaikų meilė – testas ir tėvams
Psichologai teigia, kad vienas sudėtingiausių asmenybės raidos etapų – paauglystė, kai žaižaruoja emocijos ir įsiplieskia jausmai, yra jautrus visai šeimai. Atsakinga artimųjų elgsena gali apsaugoti nuo gyvenimo lūžių, išmokyti...