- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamaitinti, aprengti, išmokslinti – daugybė tikslų veda kiekvieną mamą. Per juos kartais pamirštama, kad didžiausias vaikų poreikis yra meilė. Batus ir kelnes vaikai išauga, o tai, ką sudedame į jų širdį ir charakterį, lieka visam gyvenimui. Apie tai kalbamės su psichologe Indre Kazlauskaite.
– Ar galima apibrėžti, kas yra išmintinga mamos meilė?
– Motinos kaip kūrėjos, globėjos simbolis labai dažnas psichologijoje. Daug dėmesio skiriama aprašant motinos ir vaiko tarpusavio ryšį ir sąveikas, sveiką motinos prieraišumą prie vaiko. Neabejotinai motinos vaidmuo yra vaiko asmenybės pagrindas. Išmintinga motinos meile įvardyčiau motinos buvimą su vaiku, jo emocinių poreikių atliepimą pasitikint savimi ir vaiku, kai meilė nėra susipynusi su įtampa ar nuolatinėmis baimėmis. Išmintinga mama gerbia vaiką, tiki ir pasitiki juo.
– Kenksminga yra ne tik meilės stoka, bet ir jos perteklius. Kaip sužaloja vaikus tokia mamos meilė, kai vaikas tampa pasaulio centru?
– Geriausias pavyzdys vaikui yra šalia esanti savimi pasitikinti, rami mama, kuri taip jam užtikrina saugumą ir leidžia pačiam pažinti aplinką. Tačiau iš mamos nerimo kylanti perdėta vaiko globa apriboja jo savęs ir kitų pažinimą, labai svarbų vystantis asmenybei. Darbe tenka susidurti su vaiko savarankiškumo, socialinių įgūdžių, adaptacijos mokykloje sunkumais, kylančiais dėl mamos prisiimtos perdėtos atsakomybės už vaiką. Pernelyg globodamos ir kontroliuodamos, mamos neleidžia vaikui išsiugdyti įgūdžių, reikalingų darbui atlikti, tapti jam savimi pasitikinčiu ir savarankišku žmogumi. O ir mamai nuo vaiko atsiradimo kūrus žalingą santykį su juo tampa sudėtinga perleisti dalį atsakomybės vaikui, leisti jam pačiam žengti į pasaulį, prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje, kurti santykius su bendraamžiais, vėliau – atsiskirti.
Indrė Kazlauskaitė. Asmeninio arch.nuotr.
– Pernelyg daug žinančios, pernelyg daug globojančios, pernelyg daug į savo vaiko gyvenimą besikišančios mamos... Šiandien turbūt galime išskirti naują reiškinį – supermamiškumą.
– Supermamoms vaikas tampa priemone realizuoti save, įrodyti savo vertę. Gyvename skatinami visose srityse būti pirmi, itin daug žinoti, įrodyti, pasiekti. Tačiau jūs tikrai netapsite prastesne mama, jei jūsų dviejų metų vaikas nedeklamuos eilėraščio ar aštuonerių grįš iš mokyklos purvina uniforma. Norėtųsi, kad iš savo artimiausių žmonių jis perimtų suvokimą, jog leidžiama klysti, kartais būti netobulam ir kitokiam nei kiti, nes ir pati galite tokia būti.
– Kartais vaikai jaučia nuoskaudą dėl to, kad mama nevienodai visus myli. Kodėl taip atsitinka?
– Manau, žmonių lyginimasis vieniems su kitais yra normalu. Mes dažnai analizuojame, kuo esame panašūs ir skirtingi. Todėl nenuostabu, kad tėvams vieno vaiko asmenybės savybės, polinkiai, elgesys yra labiau suprantami, priimtini nei kito. Meilė kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, įsiklausant į jo poreikius, atsižvelgiant į santykį su juo. Tačiau liūdna, kai tėvai kelia skirtingus polinkius, gabumus turintiems vaikams vienodus reikalavimus, formuoja per aukštus lūkesčius. Ypač žalinga, kai vaikai aptarinėjami ir lyginami jiems girdint. Tuomet atsiranda konkurencija tarp vaikų, vaiko beviltiškumas, motyvacijos stoka, nepasitenkinimas santykiais.
– Dažnai tėvai per vaikus realizuoja savo svajones. Būreliai, laisvalaikio veiklos ir netgi profesijos pasirenkamos ne todėl, kad to nori vaikas, bet todėl, kad apie tai savo jaunystėje svajojo mama ar tėtis. Kaip nesupainioti interesų?
– Gimus vaikui, dažnai tėvai žvelgia į jį tarsi į savo kopiją ir nori modeliuoti neįgyvendintus planus, svajones. Tačiau daug svarbiau, nei versti vaiką įgyvendinti jūsų svajones ir lankyti futbolo ar tapybos pamokas yra pastebėti jo gabumus ir ieškoti tinkamiausių būdų jiems realizuoti. Atsirinkęs, kas jam patinka ir geriausiai sekasi, vaikas bus labiau motyvuotas ir pasieks aukštesnių rezultatų, nei lankydamas užsiėmimus, į kuriuos kas savaitę važiuoti prašo mama. Galime pastebėti, kad net sulaukę paauglystės vaikai menkai pažįsta savo stipriąsias puses, jiems ypač sunku pasirinkti savo ateities kelią.
– Daugelis mamų tampa močiutėmis. Kaip protingai mylėti anūkus? Kaip nevirsti anekdotine uošve ar anyta?
– Ir uošvei, ir anytai reikėtų nenuvertinti tėvų vaidmens auklėjant vaikus, nesistengti taisyti jų požiūrio ir taikomų metodų. Tėvams ir seneliams vertėtų nepamiršti nuoseklumo auklėjant: laikytis kiek įmanoma vienodų susitarimų, taisyklių, kad vaikas nemanipuliuotų suaugusiaisiais, žinotų ribas ir savo elgesio padarinius. Senelių dalyvavimas vaiko gyvenime yra labai reikšmingas jo vystymuisi ir savivokai. Išmintingi seneliai leidžia savo anūkams patiems bandyti ir patirti sėkmę, atliekant jų amžiui įveikiamas užduotis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba5
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...
-
G. Petrilionienė – apie motyvuojamąsias taupykles ir finansinį raštingumą2
Giedrė Petrilionienė, praktinių dirbtuvių apie finansinį raštingumą tėvams ir vaikams trenerė, sako, kad ir ji pati kadaise nemokėjo protingai elgtis su pinigais. Dabar ši tema aktuali ne tik jai, bet ir visai Petrilionių šeimai....
-
Kaip suvaldyti norą rėkti ant vaikų?2
Dažniausiai tėvai sako, kad ant vaikų rėkia, nes jie negirdi. Ne vaikų klausa yra bėda, o kad tėvai negali susivaldyti. Kokios rėkimo priežastys ir kaip susivaldyti, pokalbis su psichologe Jūrate Ašmante. ...
-
SOS: nuo ekranų sunkiau atsiplėšti nuolat užsiėmusių tėvų vaikams2
„Jei nepasikalbėsime su vaikais apie pornografiją, pornografijos industrijos atstovai apie tai pasikalbės su mūsų vaikais pirmi“, – įspėja viena iš Skaitmeninės etikos centro įkūrėjų, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisi...