- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu psichologinę krizę išgyvena 42,2 proc. žmonių – 12,5 proc. daugiau nei panašiu metu pernai ir gerokai daugiau nei skaičiuota prieš trejus metus. Tyrėjai mano, kad prie prastėjančios būsenos prisidėjo karas Ukrainoje. Tačiau tyrimas parodė, kad šis įvykis turėjo ir kitą pasekmę – sustiprino kas ketvirto žmogaus santykius su artimais žmonėmis.
„Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus ar visuomenės gyvenime – tai laikas, kuomet tvarkytis su sudėtingais kriziniais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, žmogus praranda saugumo, kontrolės jausmą, todėl palaikymas tokiu metu tampa itin reikšmingas. Tarpusavio palaikymo indeksą skaičiavome pirmą kartą ir gavome rezultatą, kad jis siekia 47 balus (skalėje nuo -100 iki + 100), tai yra geras, svarbu, kad jis parodo, kokiose srityse vieni kitus galėtume palaikyti, suprasti, išklausyti geriau“, – sako Kristina Lymantaitė, Krizių įveikimo centro direktorė.
Anot jos, šios sritys – vienas kito išklausymas, turėjimas žmonių, su kuriais galėtume dalintis baimėmis, nuogąstavimais, kurių patarimais pasitikėtume ir žinotume, kad jų žinios mums vertingos.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis (55 proc.) lietuvių savo gyvenime turi du tris žmones, kuriais gali pasitikėti ir iš kurių gali sulaukti pagalbos ištikus nelaimei. Vienas iš keturių apklaustųjų turi keturi aštuonis žmones, 4 proc. – daugiau. Tačiau 14 proc. gyventojų turi vieną tokį žmogų, o 4 proc. – neturi nei vieno.
„Labiausiai į tarpusavio palaikymo tinklą įsitraukusios moterys – mamos, partnerės, dukros, seserys, draugės. Lygiai pusė – 50 proc. – apklaustųjų minėjo, kad dažniausiai palaikymo sulaukia iš mamų. Vienas iš trijų apklaustųjų daugiausiai palaikymo sulaukia iš gyvenimo partnerės (35 proc.) arba partnerio (32 proc.). Įdomu tai, jog tarp esančių santuokoje šis skaičius pakyla atitinkamai iki 45 proc. ir 40 proc.“, – sako dr. Eleonora Šeimienė, KOG instituto direktorė.
Iš tėčių palaikymo sulaukia kas ketvirtas (25 proc.) respondentas, dažniau gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tyrimas parodė tam tikras lyčių skirtumų tendencijas – ne tik tarp tėčių ir mamų. Daugiau apklaustųjų paramos sulaukiama iš artimų draugių nei draugų (26 proc. vs. 16 proc.), dukterų nei sūnų (25 proc. vs. 21 proc.).
„Matome, kad tarpusavio palaikymas stiprus pačiame mažiausiame, artimiausių žmonių rate. Tačiau jei žvelgtume į visuomenės atsparumą, būtų svarbu, ar sugebame jo turėti ir iš kiek didesnės bendruomenės ir visuomenės struktūrų. Šioje vietoje tikrai yra kur augti ir stiprėti: iš bendruomenės narių (4 proc.) ir specialistų (2 proc.) palaikymo sulaukia mažiausiai gyventojų“, – kalbėjo K. Lymantaitė.
Pastebėta, kad tarp gyventojų, kurie paskutiniu metu yra patyrę kokį nors sukrečiantį įvykį, turėję sunkumų, tarpusavio palaikymas yra statistiškai reikšmingai žemesnis nei tarp jų nepatyrusių. Susidūrus su problemine situacija, palaikančiųjų ratas tampa mažesnis nei tikėtasi.
Tarpusavio palaikymui įtakos turi ir pajamų lygis. Žemiausias tarpusavio palaikymas yra tarp mažiausias pajamas šeimos nariui gaunančių žmonių (iki 500 Eur per mėnesį). Didžiausia palaikymas tarp gyventojų, gaunančių 1200 Eur ir daugiau pajamų šeimos nariui.
Nuo buvimo stipriai pažeidžiamu krizėje saugo palaikantys ryšiai. Svarbu jų įvairovė, kokybė: asmeniškumas, prieinamumas, priimtinumas, stabilumas bei atnaujinimas. Psichologai ir sociologai rekomenduoja stiprinti tarpusavio ryšius, nebijoti kreiptis pagalbos ir ją suteikti, didinti artimų žmonių ratą, dalyvauti bendruomenės ir visuomenės veikloje. Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą. Be to, gaunamas įvairiapusis palaikymas įgalina atkurti saugumo jausmą, pasitikėjimą žmonėmis ir gyvenimu.
Apie tyrimą: Gyventojų apklausa vykdyta 2022 m. kovo 4–10 d., jos metu apklausta pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą reprezentatyvi imtis: 507 tiriamieji nuo 16 iki 64 m. amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...