- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulį ir Lietuvą užgriuvusi koronaviruso banga skaudžiausiai smogė smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims. Pavasarį įvedus karantiną, smurto artimoje aplinkoje pranešimų skaičius išaugo 28 proc. Siekiant padidinti pagalbos prieinamumą, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) pasiruošė antrajai bangai ir pradėjo pagalbą teikti ir gyvais pokalbiais internete.
Nuo šiol nukentėjusieji nuo smurto galės gyvai konsultuotis su specialistais specializuotospagalboscentras.lt svetainėje. Nors gyvą pokalbį internete pradėti galima nuo 9 iki 17 val., tačiau yra suteikiama galimybė palikti žinutę, kad į visus klausimus būtų atsakyta e.paštu arba telefonu.
Pasak Moterų veiklos inovacijų centro direktorės Salomėjos Jasudienės, pandemijos metu bendraujant su nuo smurto nukentėjusiais asmenimis, buvo pastebėtos dvi pasikartojančios problemos.
"Kai būdavo kviečiama policija į smurto artimoje aplinkoje atvejį, policijos pareigūnai atsisakydavo išvežti smurtaujantį asmenį iš namų. Jie motyvuodavo tuo, kad karantinas ir jie neturi, kur padėti tą smurtautoją. Antrą kartą kviesti policijos smurto aukos nedrįsdavo, nes jautėsi taip, kad niekas joms čia negali padėti. Taip pat išryškėjo, kad nepakankamas emocinės paramos, informacijos apie pagalbos būdus prieinamumas", – pasakoja S.Jasudienė.
Karantinas ir saviizoliacija paskatino naują smurto artimoje aplinkoje bangą.
SKPC surinkti duomenys rodo, kad vien per pirmąjį 2020 m. pusmetį Lietuvoje buvo fiksuota net 8 530 smurto artimoje aplinkoje atvejų. Pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų buvo 349 mažiau.
"Mums, specialistams, yra akivaizdu: COVID-19 ir jį lydintys socioekonominiai veiksniai – karantinas ir saviizoliacija, sumažėjusios šeimos pajamos, nerimas dėl ateities ir kitos panašios priežastys – paskatino naują smurto artimoje aplinkoje bangą", – sako Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos (toliau – LMTĮA), vienijančios šešiolika nevyriausybinių organizacijų, atliekančių SKPC funkcijas ir teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, vadovė.
LMTĮA direktorė J.Cinskienė perspėja: Lietuvoje augant COVID-19 atvejų skaičiams ir vis garsiau diskutuojant apie dar griežtesnius apribojimus, būtina imtis ryžtingų žingsnių, kurie sumažintų smurtą artimoje aplinkoje ir padėtų geriau apginti nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje interesus.
"Reikia užtikrinti nepertraukiamą specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims ir emocinę pagalbą gyventojams. Smurtautojams taikyti kardomąsias priemones, ypač įpareigojimą gyventi skyriumi arba nesiartinti prie nukentėjusiojo, užtikrinti pakartotinio smurto prevenciją", – teigia J.Cinskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...