Apklausa: daug lietuvių jaučiasi laimingi, bet vėl kaupiasi pesimizmo debesys

  • Teksto dydis:

Lietuviai, nepaisant COVID-19 krizės ir kitų negandų, išlieka gana laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas.

Tai rodo „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena.

Lietuvoje 2020-ųjų kovą paskelbus karantiną, patiriančių nerimą, liūdesį, pyktį ir stresą gyventojų dalis didėjo kartais. Tačiau 2021 metų pabaigoje galima teigti, kad didžioji visuomenės dalis iš esmės apsiprato su COVID-19 grėsme bei ribojimais ir patiria žymiai mažiau neigiamų emocijų bei streso.

Tyrimo rezultatai rodo, kad patiriančių nerimą visuomenėje nuo 2020 m. kovo pabaigos iki 2021 m. gruodžio sumažėjo nuo 64,3 iki 41,1 proc., liūdesio – nuo 46,8 iki 28,9 proc., pykčio – nuo 35,6 iki 20,3 proc., streso – nuo 45,8 iki 19,5 proc.

Labai laimingais ir gana laimingais 2021 metų pabaigoje save laikė 68,6 proc. šalies gyventojų. Tai šiek tiek mažiau negu iki koronaviruso krizės, kai laimingų buvo 72,7 proc., tačiau 2020 ir 2021 metais taip besijaučiančių buvo praktiškai tiek pat.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad visuomenės „laimingumas“ yra gana inertiškas reiškinys ir net vykstant reikšmingiems pokyčiams reikia metų ar dvejų iki tol, kol pamatome gyvenimo vertinimo pokyčius. Sakykime, prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais, kai laimingais save laikė 72,7 proc. gyventojų, 2009 metais tokių buvo 3 procentais mažiau, o 2010 metais – jau 17 proc. mažiau.

Nerimą kelia kitų rodiklių, kurie daro įtaką psichologiniam visuomenės klimatui, blogėjimas. Pirmiausia per dvejus metus sumenko su pilietiškumu susiję rodikliai. Į klausimą „Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“ teigiamai atsakė 76,7 proc., nors 2019 metais tokių buvo 85,3 proc. Į klausimą „Jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui“ 2019 metais atsakė 23,2 proc., 2021 metų pabaigoje – tik 18,1 proc.

Psichologas G. Chomentauskas mano, kad visuomenėje vėl pradeda dominuoti pesimistinis tonas. Su teiginiu „Ateitis man atrodo niūri“ 2019 metais sutiko 34,9 proc., o 2021 metais – jau 45,7 proc. Kaip rašoma pranešime spaudai, tiek pesimistų turėjome tik nuo 2009 iki 2012 metų – ekonominės krizės laikotarpiu. Tai ne tik psichologinis rodiklis. Pesimizmas stipriai veikia žmonių socialinį ir ekonominį aktyvumą, juk vargu ar pradėsi naują verslą, ar investuosi laiką į savo karjerą Lietuvoje, ar gimdysi vaikus, jei ateitis atrodo nieko gero nežadanti.

Per dvejus metus reikšmingai padidėjo žmonių susvetimėjimas (anomija). Nuo 2011 metų jis nuosekliai mažėjo, o 2019 metais fiksuota rekordiškai mažiausias anomijos skalės rodiklis. Tačiau per dvejus pastaruosius metus jis vėl pradėjo augti.

„Neabejotinai prie to prisidėjo nenuoseklios COVID valdymo priemonės ir jų komunikacija, sukėlusi visuomenės susipriešinimą. Valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, vis dar neatsižvelgia į socialinę psichologiją ir tuo daro žalą visuomenei bei savo pačių reputacijai", – mano G. Chomentauskas.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Alšauskienė tikina, kad per dvejus pandemijos metus krito visuomenės pasitikėjimas daugeliu visuomenės institutų, didėja visuomenės fragmentacija ir skirstymasis į „savus“ ir „svetimus“. Tokios tendencijos Lietuvos visuomenę daro pažeidžiamą kaistančios geopolitinės situacijos kontekste.  

Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų apklausa atlikta 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis.


Šiame straipsnyje: emocijoslaimėpesimizmas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ona

 Ona portretas
Įdomu kas čia tą laimę dalina

Kas pasakė , kad normalus žmogus turi

Kas pasakė , kad normalus žmogus turi  portretas
Búti nuolat išsišiepęs ?...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai nėra begaliniai?
    Kaip vaikus išmokyti, kad pinigai nėra begaliniai?

    Psichologinės sveikatos specialistai pastebi, kad dažnai vaikai įsivaizduoja, kad pinigai gaminami neribotai, ypač dabar, kai pinigai laikomi elektronine forma. Kaip tėvai gali padėti formuoti tinkamus vaiko finansinius įpročius, naudojant kišen...

    2
  • Priklausomybė nuo interneto: mitas ar realybė?
    Priklausomybė nuo interneto: mitas ar realybė?

    Beribiai susirašinėjimai ir naršymas internete, gausėjančios socialinių tinklų vartotojų gretos – tokia šių dienų realybė. Kai kurie iš mūsų esame pernelyg susiję su socialiniais tinklais, nors patys taip ir negalv...

    2
  • Mano vaikas manęs neklauso! Ar tikrai?
    Mano vaikas manęs neklauso! Ar tikrai?

    Pasitaiko situacijų, kai susimąstome – vaikas manęs neklauso: nedaro to, ką esame sutarę, laužo susitarimus, kelia isterijas. Tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vaikų, o dėl tėvų elgesio ypatumų. Tad, norint, kad tėvystė keltų pozi...

    1
  • Svarbiausia keturis vaikus auginančios šeimos taisyklė – dialogas
    Svarbiausia keturis vaikus auginančios šeimos taisyklė – dialogas

    Mickevičių šeimos dienos sustyguotos minučių tikslumu: laikas – pareigoms, laikas – poilsiui, laikas – tiesiog būti. Griežtas dienos režimas padeda vaikams viską atlikti laiku, o apie pamirštas pareigas namuose primena n...

    2
  • Nauji metai – naujas aš! Kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus?
    Nauji metai – naujas aš! Kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus?

    Artėjant Naujiesiems, daugelis susimąstome apie pokyčius. Galbūt 2022-aisiais pavyks pakeisti darbą, pradėti sportuoti ar imtis savo verslo? Vis dėlto, sausiui įsibėgėjus, tai dažniausiai lieka tik svajonėmis. Kaip taisyklingai susidėlioti pokyči...

    1
  • Geriausia dovana vaikui: pažaiskite kartu
    Geriausia dovana vaikui: pažaiskite kartu

    Prieš Kalėdas dažnai galima išgirsti specialistų raginimą tėvams kartu su vaikais kurti dekoracijas, puošti namus, kepti sausainius ar užsiimti kita veikla. Kodėl? „Laikas, praleistas su vaikais, naudingas tiek mažiesiems, ti...

  • Vaikams – žiemos atostogos, tėvams – galvosūkis: kaip reikėtų leisti laiką?
    Vaikams – žiemos atostogos, tėvams – galvosūkis: kaip reikėtų leisti laiką?

    Po Kalėdų moksleiviai negrįš į mokyklas – prasideda žiemos atostogos. Atostogauti tarpušvenčiu nusprendžia ir ne vieno mažamečio tėvai. Kaip reikėtų leisti laiką, kad jis neprabėgtų tuščiai? ...

  • Apie neparadinę šventės pusę: kaip neišsekti emociškai ir nesusipykti su visu pasauliu?
    Apie neparadinę šventės pusę: kaip neišsekti emociškai ir nesusipykti su visu pasauliu?

    Kalėdų laikotarpis, deja, ne visiems suteikia džiaugsmo. Kai kam nepriimtinas bendravimas su gausybe žmonių, net ir artimų. Dažnai tarpusavyje lyginamės dovanomis ar net eglutėmis, o tai sukelia emocinę įtampą. Su psichologe Laura Rimkute kalbamės...

    2
  • Kalėdų dovanų paieškos: nepameskime galvos
    Kalėdų dovanų paieškos: nepameskime galvos

    Šventinis laikotarpis į prekybos centrus pritraukia minias pirkėjų, kurie karštligiškai ieško dovanų artimiesiems. Psichiatras Martynas Marcinkevičius pastebi, kad šiuo laikotarpiu žmonės pamiršta švenči...

  • M. Mendelė-Leliugienė: valdyti mintis tapo dienos rutina
    M. Mendelė-Leliugienė: valdyti mintis tapo dienos rutina

    Chrestomatines frazes, kad sveikata slypi mūsų galvoje, o visos ligos nuo nervų, visi esame girdėję, tik ne visi jas apmąstėme ir įsisąmoninome. Neuroedukacijos ir dailės terapijos taikymo ugdant asmenybę Lietuvoje pradininkė Marija Mendelė-Leliug...

    3
Daugiau straipsnių