Meilė tarp vyrų Lietuvoje: kiek jų užsikrėtę ŽIV?

Europiniu tyrimu EMIS siekta surinkti kuo daugiau informacijos apie lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV, rizikos veiksnius, prevenciją, paslaugas, poreikius tarp VSV. Šiame tyrime į atitinkamus klausimus apie lytinę sveikatą, gyvenseną, paslaugų prieinamumą atsakė 128 tūkt. VSV iš 48 Europos šalių, įskaitant Lietuvą.

Pasak tyrimo rezultatų, 7,3 proc. respondentų Lietuvoje pažymėjo, kad yra užsikrėtę ŽIV, ir tai mažiau nei ES šalių VSV respondentų vidurkis (10,4 proc.). Tačiau ŽIV ligos gydymosi rodikliai kitose ES šalyse geresni – Lietuvoje tik 70,4 proc. ŽIV infekuotų VSV respondentų nurodė vartojantys antivirusinius vaistus, kai ES šalių vidurkis siekia 91,4 procento.

Lietuvos ŽIV infekuoti VSV respondentai 16 kartų rečiau nei ES šalių vidurkis kada nors gyvenime yra vartoję poekspozicinę ŽIV profilaktiką – atitinkamai 0,3 proc. ir 4,8 proc., o priešekspozicinę ŽIV profilaktiką (PrEP) vartoja 0,9 proc. (tris su puse karto mažiau nei ES vidurkis), nes maždaug šeši iš dešimt Lietuvoje apie šią profilaktikos priemonę nieko nežino (ES vidurkis trys iš dešimties).

ŽIV ligos gydymosi rodikliai kitose ES šalyse geresni – Lietuvoje tik 70,4 proc. ŽIV infekuotų respondentų nurodė vartojantys antivirusinius vaistus, kai ES šalių vidurkis siekia 91,4 procento.

Pasak tyrimo rezultatų, per paskutinius 12 mėnesių VSV respondentai Lietuvoje rečiau nei ES šalių vidurkis nurodė, kad jiems diagnozuotas sifilis, gonorėja ir chlamidiozė, tačiau dažniau buvo diagnozuotos anogenitalinės karpos.

Apklausos duomenimis, nuo skiepais valdomų LPI (hepatitų A ir B) Lietuvoje pasiskiepijusių VSV yra mažiausiai po Bulgarijos, lyginant su kitų ES šalių VSV. Atitinkami rodikliai dvigubai mažesni nei ES šalių vidurkis. Be to, kas antras VSV respondentas Lietuvoje nurodė, kad nežino, kur pasitikrinti dėl ŽIV bei nežino, kur pasiskiepyti nuo hepatito A ar B. Tačiau daugiau nei ES šalių vidurkis apklausos respondentų Lietuvoje nurodė, kad paskutinį kartą dėl ŽIV tyrėsi naudodami ŽIV savikontrolės testą – atitinkamai 1,9 proc. ir 2,3 proc.

Lietuvoje 4 kartus mažiau nei ES šalių vidurkis apklausoje dalyvavusių VSV nurodė, kad švirkštėsi narkotikus, bei beveik 3 kartus rečiau vartojo stimuliuojančius potenciją vaistus (chemsex), tačiau daugiau VSV respondentų (arti trečdalio – 28 proc.) nurodė, kad gali turėti priklausomybę alkoholiui.

Apklausos duomenimis, 73,4 proc. VSV respondentų Lietuvoje save laiko homoseksualiais (77,5 proc.), tačiau maždaug kas antras (48,6 proc.) beveik niekam (nei draugams, nei šeimos nariams, nei bendradarbiams) neatsiskleidė esą homoseksualūs (ES šalių respondentų vidurkis 27,8 proc.). Be to, 18,1 proc. VSV respondentų Lietuvoje nurodė, kad jaučiasi lytiškai nelaimingi, ir tai šiek tiek žemesnė proporcija nei ES šalių vidurkis (21,9 proc.), 9,6 proc. nurodė, kad turėjo gilią depresiją per pastarąsias dvi savaites.

Lietuvoje pastovų lytinį partnerį turi panaši respondentų dalis kaip ir ES šalių vidurkis – atitinkamai 36,2 ir 39 proc.

EMIS tyrimas – tai internetinė vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, apklausa, kuri buvo vykdoma 33 kalbomis nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. vasario. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 370 VSV.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, užpernai pagal ŽIV užsikrėtimo būdą daugiausia naujų ŽIV atvejų ES šalyse nustatyta tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais (38 proc.). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 8,6 proc. visų registruotų ŽIV užsikrėtusiųjų Lietuvoje sudaro asmenys, užsikrėtę ŽIV per homoseksualius santykius.