Quantcast

Vyriausias rinktinės žaidėjas – nepastebėtas, bet svarbesnis nei bet kada anksčiau

Kai bene didžiausios fotografų ir operatorių pajėgos Lietuvos krepšinio istorijoje fiksavo kiekvieną į Palangos „Vanagupės“ viešbutį įeinančio rinktinės žaidėjo žingsnį, Paulius Jankūnas per pagrindines įėjimo duris žengė lyg eilinis kurorto svečias.

Jokios fotoaparato blykstės, jokio TV žurnalisčių klausimo, siekiant išgauti kokią frazę į kamerą. Atrodė, kad į penkių žvaigždučių viešbutį atvyko inkognito norintis būti klientas.

203 cm ūgio P. Jankūnas tikrai nėra tas, kurio gatvėje nepastebėtumei, ar juo labiau nepažintumei, tačiau pirmadienio popietę pajūrio viešbutyje jis atliko tokį veterano manevrą, kuris vėliau juokais buvo aptariamas ir prie pietų stalo.

Visą kelią nuo Kauno iki Palangos važiavęs įkandin Manto Kalniečio automobilio, į viešbučio stovėjimo aikštelėje Jankis pirmiau įleido rinktinės kapitoną, o kai link šio nubėgo būrys žurnalistų, 35 metų veteranas ramiai išlipo iš automobilio, trumpam atsisveikino su žmona ir vaikais, bei nieko netrukdomas patraukė link viešbučio.

„Ne laiku atvažiavai, nutraukei visą dėmesį nuo Jankio“, – M. Kalniečiui replikavo Arvydas Sabonis, kai rinktinės kapitonas priėjo pasisveikinti su šalies krepšinio galva.

M. Kalnietis nieko neatsakė, nors geriau nei kas kitas pažinodamas P. Jankūną, jis puikiai žinojo, kad tas improvizuotas manevras buvo būtent tai, ko P. Jankūnas ir norėjo.

Į rinktinės stovyklą atvykęs pirmą kartą nuo 2016 metų, P. Jankūnas išvengė didelio pirminio žurnalistų dėmesio, tačiau jis tikrai nepasislėps kitų krepšininkų šešėlyje per artimiausias 6 savaites. Nors jis nebus centrinė figūra Dainiaus Adomaičio planuose, bet P. Jankūnas šiemet rinktinei yra reikalingas kaip niekada anksčiau.

Kauno „Žalgirio“ puolėjas yra vienintelis patikrintas ketvirtas numeris Lietuvos rinktinės stovykloje ir vos vienas iš trijų tikrų aukštaūgių, turinčių pakankamai patirties nacionalinėje komandoje (greta Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio).

Iš priekinės linijos dėl traumos iškritus Artūrui Gudaičiui, karjerą baigus Antanui Kavaliauskui, o Donatui Motiejūnui neišsprendus konflikto su treneriu D. Adomaičiu, Lietuvos rinktinė šiemet turės stiprią, bet tuo pačiu ir vietos netikėtumams neturinčią priekinę liniją.

Greta JV, D. Sabonio ir P. Jankūno priekinėje linijoje, priklausomai nuo situacijos, prisijungs Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis ir Edgaras Ulanovas. Galimai – ir Eimantas Bendžius. Visa tai – žemų penketukų opcijos.

P. Jankūnas gali žaisti kartu su keturiais pastaraisiais krepšininkais kaip centras, arba šalia J. Valančiūno ir D. Sabonio kaip ketvirtasis numeris. Ir visais atvejais treneris D. Adomaitis bus tikras, kad jam nereikės nurodymų kartoti du kartus.

Jeigu vieta dvyliktuke atsirastų Martinui Gebenui, Martynui Echodui arba Gyčiui Masiuliui (vienam iš jų, ne dviems ar trims), aukštaūgių rotacija būtų ilgesnė, tačiau visi šie trys vyrai debiutuotų pagrindinėje rinktinėje. Taip, jie apšilo kojas atrankos varžybose, tačiau pasaulio čempionate jau grupės etapas laukia toks, kad pamokoms laiko nebus.

Todėl P. Jankūno gebėjimas žaisti per dvi priekinės linijos pozicijas ir nepamainoma patirtis yra tai, dėl ko Lietuvos rinktinės treneriai ir gerbėjai turėtų laikyti špygas, kad su jo sveikata viskas bus gerai. O kad taip bus, kol kas niekas nėra tikras – paskutinis sezonas buvo toks, kad dėl savo kūno abejoti pradėjo ir pats P. Jankūnas.

„Sezonas buvo sunkus ir fiziškai, ir psichologiškai. Buvau pripratęs žaisti daugiau, traumų būdavo mažiau, – pasakojo P. Jankūnas. – Atrodo, tik įsivažiuodavai, mėnesis, pora savaičių – ir vėl trauma. Po to – vėl trauma. Buvo labai sudėtingas sezonas, bet tikiuosi, kad viskas, kas buvo, jau negrįš ir žiūrime į priekį.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau,

manau,  portretas
kad šis straipsnis parašytas dėl to, kad pagarbintų Jankūną ir prakištų veteraną į rinktinę. Na, jau be Jankio, rinktinei būtų kapiec...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių