Nepaisant savikritiško požiūrio, lietuviai liko patenkinti pasirengimo rungtynėmis su Dominikos Respublikos ekipa bei ankstesniais mačais. Lietuviai olimpinį turnyrą pasitinka kupini ryžto prasibrauti į olimpines žaidynes.

„Buvo gerų momentų gynyboje ir puolime. Bet nežinau, ar iš susijaudinimo, ar koncentracijos trūkumo, rungtynių pradžioje pasipila klaidos, neteisingi sprendimai puolime. Bet paskui įtampa atslūgsta ir tie žaidėjai, kurie buvo išsigandę ar sutrikę, ima ir susitvarko. Taip pat susidėlioja ir žaidimas, - aiškino D. Maskoliūnas. - Ateina laikas, kai kelių klaidų iš eilės negali pasitaikyti, todėl per likusį šį itin trumpą laiką bandysime tai panaikinti“.

– Per vienas rungtynes bandėte D. Sabonį su Jonu Valančiūnu, dabar daugiau bandėte mažesnį penketą. Jeigu turėtumėte dar vieną mačą, ką labiausiai norėtumėte pasitreniruoti?

– Yra dar daug dalykų, kuriuos norėtumėme pabandyti. Jei turėtume dar vienas kontrolines rungtynes, mėgintumėme mažiau eksperimentuoti ir daugiau remtis smogiamąja jėga. Sunkiai įsivaizduoju, kad galėsime remtis visais 12 žaidėjų, tad norėtųsi daugiau to žaidimo šlifavimo, kurį žaisime atrankos turnyre.

– Ta proga lyg ir buvo šiandien. Dėl ko neregistravote D. Sabonio ir Mariaus Grigonio?

– D. Sabonis rungtynėse su rusais gavo mikrotraumą, kitą dieną sunkiai judėjo, todėl nematau reikalo rizikuoti pagrindiniu žaidėju. Šiandien jis jautėsi geriau ir iš bėdos būtų galima pasiremti, bet jam poilsis buvo natūralus sprendimas. Dėl Mariaus klausimų nėra, bet norėjosi daugiau pamatyti Roką Giedraitį ir T. Dimšą žaidžiant antroje pozicijoje. R. Giedraitis yra puikus snaiperis ir man šiek tiek keista, kad jis per mažai ima sau įniciatyvos ir per mažai atlieka metimų. Pakalbėjome su juo apie tai per minutės pertraukėlę ir vaizdas pasitaisė. Jei varžovų gynyba leidžia jam mesti, mums tai yra gerai ir pasitikime jo metimu. Dėl Tomo žaidimo, jis yra skylių užkamšytojas. Jį galima stumti ir į pirmą, ir antrą poziciją, ypač gynyboje.

– Gal šios rungtynės davė atsakymų dėl galutinio dvyliktuko?

– Gal kažkiek ir davė, bet labiau dėl 13-uko. Galutinio sprendimo neturime, bet nebedaug liko laukti, pakentėkite.

– Kaip sekasi įsivažiuoti Mantui Kalniečiui į ritmą?

– Kaip minėjau po rungtynių su rusais, aš puikiai suprantu Mantą. Jis nežaidęs pusantro mėnesio, bet treniruotėse jis žaidžia pilna jėga, medikai atliko savo darbą, bet faktas, kad jis neturi to žaidybinio ritmo, dėl kurio tapo Vieningosios lygos MVP. Nėra ko slėpti, nesu visiškai patenkintas tuo, kaip jis įeina į rungtynes, bet mes puikiai žinome, kas yra Mantas aikštelėje ir komandos rūbinėje.

– Kalbant apie eksperimentus, kuris vidurio puolėjas – Gytis Masiulis ar Regimantas Miniotas geriau įgyvendino jūsų planus?

– Sunku pasverti, bet pasakysiu sąžiningai: gal 50 prieš 50. Regimantas puikiai atrodė pirmose rungtynėse, kai buvo žaidžiama mažu penketu. Gytis momentais irgi labai gerai atrodė.