Olimpiadai artėjant – vis sunkesni iššūkiai

Komandų bus daugiau

Pirmas nacionalinių komandų išbandymas lauks gegužės 30–birželio 4 d. – Austrijoje vyks pasaulio čempionatas. Pernai Lietuvos vyrai pasidabino sidabru, o moterys liko per žingsnį nuo bronzos.

Po intensyviausių per savo karjerą 2022-ųjų D. Novickas jau dėlioja laukiančius iššūkius.

„Prisidėjo dar keli turnyrai su olimpine vėliava, lieka visi buvusieji. Pernai turėjome devynias komandas, šiemet gali būti ir keturiolika“, – sakė D. Novickas.

Šiemet lapkričio 1-ąją po tris geriausias pasaulio trijulių krepšinio reitingo vyrų ir moterų rinktines (daugiausia dvi – iš vieno žemyno) jau bus galima sveikinti su kelialapiais į 2024 m. Paryžiaus olimpiadą.

Mūsų vyrai šiuo metu pasaulyje – treti, o Europoje – antri, tad tokios pozicijos garantuotų olimpinį debiutą.

Moterų rinktinė, susibūrusi vos prieš dvejus metus, jau užkopė ant ketvirto laiptelio pasaulyje ir trečio Europoje, tačiau kol kas dvi europietėms skirtas vietas užima aukščiau esančios vokietės ir prancūzės.

Rinktinių durys – atviros

„Šie metai bus labai sunkūs, nes visi varžovai tobulėja, – teigė D. Novickas. – Stebiu, kaip treniruojasi serbai, jie – pasaulio elitas, iš jų vyksta mokytis kinai, olandai, austrai. Prancūzai labai aktyviai ruošiasi.“

Turime išsilaikyti pozicijose, kuriose esame. Metai bus labai sunkūs, nes ir varžovai tobulėja.

– Priešolimpiniai metai Lietuvai itin svarbūs. Kokie rezultatai garantuotų lengviausią kelią į Paryžių?

– Žiūrėsime, kaip kitos šalys atliks namų darbus. Turime išsilaikyti pozicijose, kuriose esame, tai padaryti mūsų vyrams bus ypač sudėtinga. Mūsų krepšininkės – realios kandidatės nužygiuoti iki olimpinių žaidynių. Jei dalyvausime atrankos varžybose, jose jau nebus geriausių komandų – Vokietijos, Prancūzijos, tad į penkias vietas bus šešios pretendentės, o pernai įrodėme – galime įveikti bet kurias varžoves.

– Ar didelis į vyrų ir moterų rinktines pretenduojančių žaidėjų sąrašas?

– Didelis, bet durys atviros visiems. Lems tai, kaip susiklostys sezonas, kiek bus noro. Kandidatai tarp vyrų – tie patys: Marijus Užupis, Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Ignas Vaitkus, Ignas Razutis, Evaldas Džiaugys, Modestas Kumpys, Ovidijus Varanauskas, Darius Tarvydas. Žiūrėsime, kokia bus Šarūno Vingelio sportinė forma. Žaidėjų yra bent penkiolika, tad nėra kuo skųstis. Žiūriu daug rungtynių, yra įdomių žaidėjų, kurias kviesime į rinktinės stovyklą.

– Per penkerius metus užaugo nauja žaidėjų karta, kuri trijulių krepšinio keliu pasuko anksčiau nei šiandienos lyderiai. Ar tai leidžia tikėtis, kad žaidimo lygis netrukus išaugs?

– Manau, tikrai taip, pagrindinės rinktinės turėtų dar sustiprėti. Ryškus pavyzdys – mūsų aštuoniolikmečiai, 2019 m. Europos čempionai. Jie tobulėja. Papildymas tikrai bus, neabejokime.

Trenerių gretos – retos

– Prie Šakių „Gulbelės“ aukščiausio lygio turnyruose kartais prisijungia ir kiti mūsų šalies klubai. Kokia galima perspektyva?

– Pasiekti „Gulbelės“ lygį sunku – šakiečiai kartu dirba jau trejus ar ketverius metus. Buvo viltingų blyksčių Marijampolėje. Gaila, kad Vilniaus „Rivilei“ sutrukdė traumos ir sezonas nesusiklostė. Neblogai pasirodė VDU. Norėtume, kad šios komandos daugiau treniruotųsi. VDU stato specializuotą treniruočių centrą. Galvojame keltis į Kauną, turėtume tikrą savo bazę. Kol turiu jėgų, esu pasiryžęs padėti visiems. Norėtume daugiau profesionalumo. Žaidėjus vasarą dar surenkame, bet, kai prasideda didžiojo krepšinio sezonas, situacija pasikeičia. Serbai, olandai, latviai, kitos elito komandos pailsi kelis mėnesius ir vasarį jau eina į sales, ruošiasi sezonui, o mes – tik nuo gegužės.

– Ar gausėja mūsų trijulių krepšinio specialistų gretos?

– Didelio susidomėjimo kol kas nepastebėjau. Nėra finansinių galimybių išlaikyti profesionalius krepšininkus ir trenerius, nėra ir profesionalių klubų. Dar reikia bent poros metų. Tikiuosi, prisijungs žaidėjai, gal Paulius Beliavičius, Gintautas Matulis, Ignas Razutis, ir man bus lengviau, kai būsiu ne vienas. Laukiu, kada susidarys keturių ar penkių trenerių branduolys, vienas iš kito mokysimės.

– Ar lietuviškas trijulių krepšinis turi eksporto potencialo?

– Komandos profesionalėja. Manau, daug europiečių persikels į Kiniją. Norėtume užmegzti ryšius su Azijos šalimis, pasikeistume žaidėjais. Esu sulaukęs pasiūlymų iš Irano, Filipinų, Kataro, bet tai buvo labiau kalbos. Stiprią komandą planavo suburti Ukraina, bet atsitiko didžiausia nelaimė, kokia gali būti, – Rusijos karinė agresija. Man regis, po dvejų metų žaidėjų ir trenerių migracija bus gerokai aktyvesnė, o klubinis krepšinis dar labiau atsisijos nuo rinktinių.