M. Schilleris – apie M. Jasmeso ir W. Clyburno meistriškumą bei nuostabų P. Jankūną

Stratego teigimu, jeigu auklėtiniai būtų žaidę taip, kaip rungtyniavo nuo antrojo kėlinio vidurio, „Žalgiris“ būtų galėjęs tvirčiau kabintis į pergalę prieš galingąją CSKA.

„Aišku, mes turėjome realius šansus įveikti varžovus ir žaisdami šitaip, bet jeigu būtume žaidę taip, kaip per paskutines 25 minutes, jie būtų buvę didesni, – spaudos konferencijoje kalbą pradėjo Schilleris. – Mūsų pastangos gynyboje buvo tokios, kokių reikalaujame, bet tik per paskutines 25 minutes išpildėme visas gynybines detales ir tokią koncentraciją turime išlaikyti visas rungtynes, kad galėtume laimėti prieš tokią komandą kaip CSKA.“

– Nigelą Hayesą pastūmėte į lengvojo krašto poziciją. Kaip jam pavyko pasirodyti?

– Man patiko, tai mums suteikė galimybę gintis akistatose prieš Willą Clyburną, prieš kurį yra svarbi ūgio ir atletinių savybių kombinacija. Būtent dėl to Nigelą pastūmėme į šią poziciją ir manau, kad jis atliko gerą darbą.

– Kokį įspūdį paliko Pauliaus Jankūno pasirodymas, ypatingai gynyboje prieš Tornikę Šengeliją?

– Paulius pademonstravo nuostabią gynybą. Jis atkovojo šešis kamuolius, stipriai buvo susikoncentravęs ties dvikova su Šengelija, prisiėmė kietas pražangas, kai jos turėjo būti atliktos, ir kaip visada buvo pavyzdys kitiems. Esu labai patenkintas dėl jo pasirodymo.

– Mike'as Jamesas ir Willas Clyburnas ketvirtajame kėlinyje pataikė itin sudėtingus metimus. Buvo galima kaip nors juos apriboti iš gynybinės pusės ar tiesiog tai yra jų klasė?

– Neabejotinai, kad turime nukelti kepurę dėl jų pademonstruoto lygio. Galėjome geriau susitvarkyti su jų metimais paskutinėmis sekundėmis ir kai kuriuos juos nuimti.

– Po minutės pertraukėlės, rungtynėse likus 40 sekundžių, nusprendėte išsimesti kamuolį savoje aikštės pusėje, o ne varžovų. Kodėl buvo toks sprendimas?

– Galvojome, jog buvo likę pakankamai laiko, iš anksto žinojome, kurį derinį vykdysime. Taip pat manėme, kad tai mums padės geriau įeiti į kombinaciją išsimetant kamuolį savoje aikštės pusėje nei nuo vidurio aikštės.

– Marius Grigonis trečiojo kėlinio pradžioje užsidirbo ketvirtą pražangą ir buvo priverstas sėsti ant suolo, nuo kurio buvo itin aktyvus. Kaip jums patinka tokia jo lyderystė?

– Man labai patinka, kad jis imasi iniciatyvos. Marius visada trokšta laimėti. Galima sakyti, jog visi nori laimėti, bet Marius itin rimtai žiūri į kiekvienas rungtynes ir gyvena tuo. Jeigu jam pavyksta tokiu noru užkrėsti kitus komandos draugus, tai tampa įkvėpimu komandai.

– Kaip žaidimas tuščioje arenoje keičia galimybę treneriui turėti daugiau įtakos aikštėje?

– Galimybė komunikuoti leidžia daugiau įsilieti į veiksmą aikštėje. Tačiau, galų gale, ta komunikacija turi kilti iš pačių krepšininkų. Bet, kaip pavyzdys, tai leidžia numatyti, kokį derinį žais varžovai, ir mums atitinkamai sureaguoti.

– Kaip po priverstinės koronaviruso pertraukos pasirodė Rokas Jokubaitis?

– Man patiko jo žaidimas šį vakarą. Galvoju, kad sekmadienio mače su Prienų „CBet“ jis buvo kiek aprūdijęs, kas yra visiškai normalu. Bendrai, esu patenkintas jo žaidimu. Rokas komandai suteikia atletiškumo, dinamikos ir bebaimiškumo jausmo.