– Ar "Žalgirio" varžovai SSRS čempionate taip pat atkreipė dėmesį į gabų jaunuolį iš Kauno?

– Be abejo. Jį dengė du trys priešininkai. Tarkime, gruzinai turėjo netgi etatinį varžovų daužytoją pavarde Gogelija. Šis dvimetrinis milžinas dėl šiurkštaus žaidimo buvo pravardžiuojamas Kuvalda. Ypač įsiminė aršios žalgiriečių kovos su Maskvos, tuomečio Leningrado, Kijevo, Tbilisio, Rygos komandomis.

– Toks lietuvio žaidimas neturėjo prasprūsti ir pro SSRS rinktinės trenerių akis.

– O kaipgi. Modė Sąjungos rinktinėje debiutavo 1964 m. balandžio 27 d. Leningrade per rungtynes su JAV rinktine. Tiesa, jis pelnė tik 1 tašką ir nepateko į Tokijo olimpiadą. Tačiau jis nesutriko, ėmė dar intensyviau treniruotis ir jau kitais metais debiutavo Europos pirmenybėse Maskvoje. Startavo taip, kad buvo pripažintas geriausiu turnyro krepšininku. Būdamas vos 20-ies! Finale jis į serbų krepšį įmetė daugiausia – 16 taškų. Kitoje barikadų pusėje kovęsis garsusis Radivojus Koračas surinko vos 7 taškus.

– Kaip sėkmingas startas paveikė tolesnę M.Paulausko karjerą SSRS rinktinėje?

– Jis greitai pelnė ne tik rinktinės draugų pripažinimą, bet ir pagarbą. Po 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių Modė buvo išrinktas rinktinės kapitonu. Išryškėjo jo puikios žmogiškosios savybės. Būdamas talentingesnis nei kiti, sparčiai kopdamas karjeros laiptais jis liko kuklus ir nuoširdus žmogus.

1969 m. Neapolyje vyko Europos čempionatas. Prieš pirmenybes tuometis SSRS rinktinės treneris ir krepšinio imperatorius Aleksandras Gomelskis, kaip jam buvo ir įprasta, susiriejo su geriausiu rinktinės krepšininku. Tuo atveju – buvusiu kapitonu ir lyderiu Genadijumi Volnovu ir jį ketino pašalinti iš rinktinės. Beje, prieš tai A.Gomelskis jau buvo išgujęs kelis kitus gerus žaidėjus: J.Kornejevą, V.Zubkovą, o vėliau tyčiojosi iš Anatolijaus Myškino. Taigi, Modestas tris dienas vaikščiojo pas trenerį, kol pagaliau įkalbėjo paimti G.Volnovą į Italiją. Ir ką jūs manote: G.Volnovas sužaidė nuostabų čempionatą, kurį vainikavo SSRS pergalė finale prieš galingąją Jugoslaviją. Jos gretose jau sužibęs legendinis Krešimiras Čiosičius prieš G.Volnovo gynybą buvo bejėgis, nors turėjo didelį ūgio pranašumą. SSRS rinktinės atakas organizavo, žinoma, M.Paulauskas, finale į jugų krepšį įsūdęs daugiausia – 20 taškų.

– Ar galima teigti, kad M.Paulauskas su SSRS rinktine tuo metu karaliavo Europoje?

– Spręskite patys. Sovietų rinktinė su Mode net keturis kartus paeiliui tapo Senojo žemyno čempione – 1965 m. Maskvoje, 1967 m. Tamperėje (Suomija), 1969 m. Neapolyje ir 1971 m. Esene (Vokietija). Per šiuos turnyrus lietuvis sužaidė visas 32 rungtynes, pelnydamas beveik 500 taškų. Šiuo požiūriu jam neprilygo nė vienas tuometis Europos krepšininkas. Jau nekalbant apie SSRS. Beje, jo talentas išaugo Europos ribas. 1965 m. viešint JAV Modestą kalbino NBA profesionalų komanda iš Indianapolio. Amerikiečiai jau tada suprato, kad turi reikalą su pasaulinio lygio universaliu talentu, kaip dabar sakytume, savotišku baltuoju Michaelu Jordanu. Iš viso per savo spalvingą karjerą M.Paulauskas sužaidė ne mažiau kaip 1 tūkst. rungtynių, pelnydamas apie 18 tūkst. taškų.