M. Paulauskas: kuklus Europos krepšinio karalius

Kovo 19-ąją 71-ąjį gimtadienį atšventė žmogus, kuriam skirti sveikinimai turi būti skambūs. Modesto Paulausko indėlį į antrąją lietuvių religiją sunku pervertinti, tačiau ne vienas Lietuvos krepšinio specialistas įsitikinęs, jog šiais laikais Modė yra nepelnytai primirštas.

Savo didybe prilygsta Arvydui Saboniui. Ir visa galva lenkia visus likusiuosius šlovingoje mūsų šalies krepšinio istorijoje. Taip M.Paulauską apibūdina sporto rašytojas bei istorikas Skirmantas Karalevičius.

Jo teigimu, vienintelis M.Paulausko skirtumas, lyginant su A.Saboniu, – ūgis. Geriausias visų laikų Lietuvos milžinas perkopė 220 cm, o Modė vos viršijo 190 cm. Tačiau talentu, kovingumu ir įtaka komandos žaidimui, lyderio savybėmis M.Paulauskas nė kiek nenusileido Sabui, o keletą metų buvo absoliučiai geriausias Europos krepšininkas.

"Modestas, skirtingai nei A.Sabonis, rungtyniavo labai seniai – beveik prieš pusę amžiaus, o žmonės linkę pamiršti praeities nuopelnus. Jiems atrodo, kad tas, kuris aikštelėje žiba dabar, yra geresnis už kažkokį, kad ir garsų veteraną. O iš tiesų Modė aikštelėje kurdavo tokius stebuklus, kad daugumai dabartinių žaidėjų tai nė nesisapnuoja", – pasakojo S.Karalevičius.

"Štai pažiūrėjau dokumentinį filmą apie M.Paulauską, kuris buvo sukurtas jo 70-mečio jubiliejui. Manau, kad jame atspindėta toli gražu ne viskas, kas turėtų būti sudėta. Iškart matyti, kad jį kūrė žmonės, kurie patys nė neregėjo jo žygdarbių aikštėje", – teigė pašnekovas, prisipažinęs, kad gyvai matė šimtus legendos rungtynių.

Savo prisiminimus jis suguldė į gausias savo knygas, skirtas Lietuvos krepšinio garsenybėms ir istorijai. S.Karalevičius yra parašęs ne vieną knygą ir apie bokso pasiekimus. Naujausią savo leidinį Kaune jis pristatys balandžio 6 d. Vinco Kudirkos bibliotekoje.

– Papasakokite apie M.Paulausko epochos pradžią.

– Modestas į krepšinį įsiveržė labai laiku. Jis tapo tikru gelbėtoju. Gal ir sunku patikėti, bet tuo metu – apie 1962-uosius Lietuvos krepšinis geso, gal netgi buvo ties žlugimo riba. Sovietų Sąjungos čempionate žalgiriečiai užėmė vos 13-ąją vietą. Tačiau tais metais prie komandos vairo stojo Vytautas Bimba. Jis subūrė visiškai naują jauną komandą. Taip sutapo, kad tais metais Klaipėdos "Maistas" tapo Lietuvos čempionu. Trenerį ypač sudomino vienas vaikinukas iš tos pajūrio komandos. Netrukus, tų pačių metų gruodžio 2-ąją, M.Paulauskas jau debiutavo "Žalgiryje". Tuo metu jam buvo septyniolika.

– Kas pasikeitė debiutavus M.Paulauskui?

– 1963 m. "Žalgiris" pakilo į aštuntą vietą. V.Bimba jau tada įžvelgė, kad M.Paulauskas – būsimas lyderis. Šalia jo rungtyniavo jauni, perspektyvūs Vytautas Sarpalius, Gediminas Budnikas, Romualdas Venzbergas, Algimantas Žukauskas, Henrikas Giedraitis. Beje, pastarasis labai prisidėjo prie Modesto sėkmės, būdamas įžaidėjas puikiai aprūpino lyderį kamuoliu. Ne veltui daugiausia savo taškų Modė pelnė būtent po H.Giedraičio perdavimų. Daugelis šių vaikinų tuo metu pretendavo į įvairias SSRS rinktines, tad kompanija susibūrė tikrai neprasta. To įrodymas 1971 ir 1973 m. iškovota SSRS čempionatų bronza. V.Bimba buvo reiklus treneris. Gaila, kad jis "Žalgirį" paliko būdamas vos 48-erių.

– Kaip į naujos krepšinio žvaigždės įsižiebimą reagavo aistruoliai?

– Žiūrovai į rungtynes plūste plūsdavo, Sporto halė būdavo perpildyta, gauti bilietų neįmanoma. Visi norėjo pamatyti naujo Lietuvos vunderkindo pasirodymus. Tai buvo tarsi intriguojamas spektaklis. Modesto norma buvo 20 taškų. Tai tas pats, kas šiais laikais 30–35 taškai. Juk tuomet dar nebuvo tritaškių, o už tolimą metimą buvo skiriami tik du taškai.