Praėjusią savaitę Kaune vykusiame tarptautiniame krepšinio „Huawei“ taurės turnyre netrūko pagerbimo ceremonijų. Iškilmingų padėkų ir aplodismentų sulaukė buvę ir esami įvairių Lietuvos rinktinių žaidėjai, pradedant Europos vicečempionais prieš savaitę tapusiais jaunučiais, baigiant karjerą jau baigusiu Šarūnu Jasikevičiumi. Tačiau vienas itin reikšmingas Lietuvos krepšiniui istorinis įvykis liko nepastebėtas.

Proveržis – per kongresą

Kai sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje Lietuvos krepšinio rinktinė kėlė į viršų „Huawei“ turnyro taurę, vargu ar kas nors susimąstė, kad tiltą į mūsų šalies krepšininkų dabarties pergales nutiesė dar prieškario žaidėjai.

Nors iki šiol nenuvystantys krepšinio daigai mūsų šalyje buvo pasėti dar 1921-aisiais, sporto istorikas ir rašytojas Skirmantas Karalevičius įsitikinęs, jog vienas svarbiausių postūmių įvyko 1935-aisiais, kai Kaune buvo surengta sporto šventė. Tačiau apie viską iš pradžių...

Pirmosios žinios apie krepšinį Lietuvą pasiekė 1921 metais. Anksčiausiai jį kultivuoti pradėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFSL) sportininkai. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Jose Kaune susitiko laikinosios sostinės rinktinė ir LFLS komanda. Istorinį mačą 8:6 laimėjo LFLS ekipa. Tad 1922-ųjų balandžio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena.

Vis dėlto iki pat 1935-ųjų lietuviai taip ir neišplaukė į tarptautinius vandenis, ir krepšinis jiems buvo mėgėjiška pramoga. Tikru proveržiu tapo tų metų rugpjūčio 15-17 d. Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas ir ta proga surengta sporto šventė.

„Joje pirmą sykį dalyvavo ir Amerikos lietuviai, kurių atvykimas tapo lemtingu ne tik krepšinio, bet ir daugelio kitų Lietuvos sporto šakų raidai. Mat kai kurie jų iš JAV atsivežė didžiulį žinių bagažą ir liko mūsų šalyje dalintis tomis žiniomis“, – pabrėžė S.Karalevičius.

Parodė tikrą krepšinį

Tyrinėtojas remiasi sporto istoriko J.Narbuto prisiminimais, kuris teigė, jog išeivių krepšinio rungtynės buvo didžiausia jų dovana tuo metu jaunai Lietuvos valstybei. „Tik šio jaunuolių būrio pasirodymo ir tolesnės jų įvairiapusės paramos dėka Lietuva netrukus du kartus buvo apvainikuota Europos krepšinio meisterio vainiku“, – rašė jis.

Jis išvardijo pavardes tuomet apsilankiusių ir parodomąsias rungtynes sužaidusių krepšininkų iš JAV: Barškys, Budrikas, Petrulaitis, Šedvilas, Savickas, Kriaučiūnas (pastarasis, būsimojo Europos čempiono Felikso Kriaučiūno brolis Edvardas) ir keletas kitų. Amerikos lietuviai dar iki rungtynių išmėgino naujutėlius Kūno kultūros rūmus. Jie liko sužavėti puikios salės ir sąlygų. Rūmų tarnautojai, kurie stebėjo tą istorinį mačą, išvydo tikrąjį, iki šiol neregėtą ne mėgėjišką krepšinį, grįstą puikia kamuolio valdymo technika, žaibiškus nematytus derinius, tikslius metimus iš įvairių padėčių.

Treniruotei vadovavo E.Kriaučiūnas. Šis lietuvis paliko gilų pėdsaką ir Amerikos visuomeniniame gyvenime, o jo garbei JAV stovi didingas paminklas prie Noterdamo universiteto.

Itin svarbų vaidmenį tuometėje ekipoje vaidino ir dr. Konstantinas Savickas, kuris po to ilgesniam laikui pasiliko Lietuvoje. Būtent jis ir įskiepijo modernaus krepšinio pagrindus mūsų šalyje. Tad neveltui jis vadinamas lietuviško krepšinio tėvu. Vėliau K.Savickas dėjo daug pastangų, kad Lietuva, kaip atskira valstybė galėtų dalyvauti ir 4-ajame Europos čempionate 1946 metais Ženevoje, tačiau politinės aplinkybės buvo stipresnės.

Jubiliejus – be dėmesio

„Šiomis dienomis kaip tik sukako 80 metų nuo šio išskirtinio įvykio. Keista, bet Lietuvos sporto vadovai ir netgi pats Lietuvos sporto universitetas (LSU) gana atsainiai pažvelgė į didingą mūsų krepšinio istorijos datą. Panašiai buvo pasielgta ir 2012 metais švenčiant 1937 metų Europos pirmenybių 75-ąją sukaktį. Juk galėjo surengti mokslinę konferenciją ar pan.“, – įsitikinęs S.Karalevičius.

Jo teigimu, neseniai švenčiant žymiausio prieškario laikų mūsų krepšininko Prano Lubino šimtmetį ir pergalės 3-ose Europos pirmenybėse 75-metį, kelis kartus buvo kreiptasi ir į šalies Susisiekimo ministeriją dėl šių istorinių datų įamžinimo išleidžiant išskirtinius pašto ženklus. Deja, valdininkai liko kurti.

Susipažinę su moderniu krepšiniu, lietuviai, padedami tautiečių labai greitai patys pasiekė lygį, padėjusį sensacingai laimėti 2-ąsias Europos pirmenybes Rygoje. Latviai teisę surengti turnyrą pelnė laimėję pirmąjį Senojo žemyno čempionatą 1935-aisiais.

Kaip priims braliukai?

Tapę turnyro šeimininkais latviai savo „braliukams“ lietuviams anaiptol nebuvo svetingi. Jie atvirai ignoravo net Lietuvos dalyvavimo galimybes. Net mūsiškių atvykimas į Rygą buvo paženklintas atviru pažeminimo faktu. Mūsų krepšininkai buvo vieninteliai, kuriuos apgyvendino ne centriniame viešbutyje „Roma“, o šalia triukšmingo Rygos turgaus buvusiuose kito viešbučio apartamentuose.

Tačiau lietuviai nepasidavė kaimynų provokacijoms ir jau pirmose rungtynėse su favorite laikyta Italija įrodė, kad čia atvyko ne per klaidą, o vedina aukščiausių tikslų. Varžovai buvo palaužti 22:20. Kaip rašė to meto apžvalgininkai, italus sensacija taip paveikė, kad jie aikštę paliko „apsiblausę ir apsvaigę“. Beje, tada pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje buvo grojama Tautiška giesmė. Vėliau lietuviai nužygiavo iki pat aukso, o 1939 metais pakartojo triumfą jau Kaune, tuo metu tik pastatytoje Sporto halėje.

1936-aisiais buvo pasiekta ne mažiau svarbi diplomatinė pergalė. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo patvirtintas Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nariu. Tai reiškė, kad mūsų šalis buvo priimta į tarptautinę krepšinio šeimą. Per sovietų okupaciją ši narystė nutrūko ir vėl atstatyta buvo 1991-aisiais.

„Netrukus Rygoje mūsų šalies atstovai pradės jau 39-ąjį Europos čempionatą. Tikėkimės, kad šįkart braliukai bus svetingesni“, – vartydamas istorijos puslapius šypsojosi S.Karalevičius.