Į Eurolygą – rusiškų dujų vamzdžiais

Kol Vilniaus „Rytas“ apmaudžiai nurijo faktą, kad bilieto į Eurolygą dar teks palaukti, Sankt Peterbugas šventė. Nei ilga istorija, nei sirgalių gausa pasigirti negalintis „Zenit“ klubas stipriausio žemyno turnyro duris pravėrė turėdamas vieną ryškų pranašumą – pinigus.

Skaičiuojant paskutines savaites iki vardinio kvietimo gavėjų kito sezono Eurolygai paskelbimo, lenktynėse į priekį išsiveržė keli lyderiai.

Be „Zenit“, į kvietimą rimčiau pretendavo Krasnodaro „Lokomotiv“, Kazanės UNIKS bei Belgrado „Partizan“ komandos.

Vis tik skambi praeitis ir Serbijos krepšinio rinka nusileido didelei ir turtingai Rusijai.

„Zenit“ vardu žinomas krepšinio klubas – dar labai šviežias naujadaras, Sankt Peterburge įsikūręs prieš penkerius metus.

Nepaisant to, jo biudžetas stabiliai augo, o šį vasarį krepšinio komandos pagrindiniu rėmėju tapo „Zenit“ sporto organizaciją ir anksčiau rėmęs šalies gigantas „Gazprom“.

Nors viešai neskelbiama, kiek konkrečiai pinigų krepšiniui atseikėja dujų tiekimo kompanija, ji suteikia kitoms Europos valstybėms sunkiai įsivaizduojamą finansinę pagalvę.

Ją net absurdiška lyginti su Baltijos šalimis.

Jei, pavyzdžiui, vienas iš „Ryto“ pagrindinių rėmėjų „Švyturio-Utenos alus“ pernai skaičiavo 317 mln. eurų pajamų, „Gazprom“ pajamos siekė virš šimto milijardų.

Vis tik skaičiai nėra viskas.

„Gazprom“, kaip Kremliaus tiesiogiai valdoma kompanija, kartu su savo parama sporte palieka ir įtakos pėdsakus.

Nauja klubo era

Tūkstančius Rusijos sirgalių su „Zenit“ futbolo klubu sieja ypatingas ryšys. Į „Petrovskij“ stadioną žiūrėti rungtynių jie traukdavo nuo vaikystės, kaip tai darė kelios ankstesnės jų šeimų kartos.

Šią tradiciją „Zenit“ formavo per beveik šimtą metų savo gyvavimo istorijos.

Klubui ištakas davusios komandos formavosi nuo pat praėjusio amžiaus pradžios ir pergyveno tokius istorijos įvykius kaip Pirmasis pasaulinis karas ar bolševikų revoliucija.

Nuo to laiko klubas kaip sporto organizacija turėjo geresnių ir blogesnių metų, tačiau išsilaikė šalies elite.

Kita, visiškai nauja era Sankt Peterburge prasidėjo 2005-aisiais.

Tada tinklalapių ir laikraščių antraštės mirgėjo ne tik Europoje, bet ir už Atlanto: „Zenit“ pagrindine akcininke tapo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“.

Scanpix nuotr.

Didžiąją dalimi šalies valdžiai priklausanti kompanija, kaip tuomet rašė žiniasklaida, iškart paklojo daugmaž 100 milijonų eurų.

Tokia investicija toli gražu nebuvo atsitiktinė – Sankt Peterbugui išskirtinius sentimentus jaučia ten gimęs Vladimiras Putinas bei jo dešinioji ranka, dabartinis premjeras Dimitrijus Medvedevas.

Faktas, kad „Gazprom“ tapo pagrindine „Zenit“ klubo savininke ir rėmėja, Rusijoje buvo sutiktas prieštaringai.

Iš vienos pusės, sirgaliai džiaugėsi neribotu pinigų kraneliu ir viltingai tikėjosi užkariauti Europos sporto viršūnes.

Iš kitos, buvo nesunku suprasti, jog pergalės dalinai bus skinamos ir eilinių rusų pinigais.

Štai rusų dienraštis „Trud“ 2012-aisiais rašė: „Kas galėtų patikėti, kad nėra jokių sąsajų tarp „Gazprom“ rėmimo ir Rusijos gyventojų skurdo?“

Krepšinį valdo Putino bičiulis

Nepaisant kritiškų vertinimų, per pastaruosius dešimtmečius „Gazprom“ parama svetingai buvo sutikta ne tik Rusijoje.

Įmonė remia ne vieną Europos futbolo klubą, yra oficiali UEFA Čempionų lygos bei Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) partnerė.

Būtent bendradarbiaudama su pastarąja organizacija, „Gazprom“ prisidėjo prie 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionato organizavimo ir taip mėgino skalbti Rusijos mundurą.

O jame buvo nusėdę begalė dėmių – pradedant tokiais pasaulį sukrėtusiais įvykiais kaip Krymo aneksija, baigiant ne vienerius metus šalies sportą skandinančiais dopingo skandalais.

Tarptautinę įtampą ne kartą tiesiogiai didino ir pats „Gazprom“.

Po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje pradėjusi kelti dujų kainas, 2009-aisiais įmonė kuriam laikui visai nutraukė jų tiekimą ukrainiečiams bei tranzitinėms valstybėms.

Tai buvo ryškus, tačiau toli gražu ne vienintelis Rusijos įtakos demonstravimas per valstybės kontroliuojamas įmones.

Įdomu tai, kad būtent jų spaudimo tinklas plačiai išsikeroja į sportą.

„Policyforum.net“ prieš keletą metų sudėliojo vizualią schemą, kurioje matoma, kad Rusijos valdžia šalies ir apskritai Europos sporto struktūras valdo per kelias strategines bendroves.

Tai – tas pats „Gazprom“, dujų platintoja „Rosneft“, telekomunikacijų gigantė „Rostelecom“, avialinijos „Aeroflot“ bei VTB Jungtinė lyga.

Pastaroji krepšinio organizacija turi ypač glaudžius ryšius su Putino aplinka, mat jos garbės prezidentas – artimas prezidento bičiulis Sergejus Ivanovas.

Kalbama, jog būtent jis tarp VTB vadovų turi svariausią žodį.

O pačio 66-erių Ivanovo praeitis – daugiau nei spalvinga. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, sovietų saugumo struktūrose aštuntajame dešimtmetyje artimai susidraugavęs su Putinu.

Vėliau Ivanovas dirbo Rusijos gynybos ministru, vicepremjeru ir vienu metu net buvo laikomas realiu Putino įpėdiniu prezidento kėdėje.

Scanpix nuotr.

Atkuto vasario mėnesį

Tiesioginį vietininką Kremlius turi ir „Zenit“ administracijoje. Organizacijos generaliniu direktoriumi ir prezidentu šių metų vasarį paskirtas Aleksandras Medvedevas.

63-ejų vyras, kaip spėjama, šalyje karjeros laiptais taip pat pakilo dirbdamas KGB agentu, o šiuo metu yra „Gazprom“ vadovo pavaduotojas.

Kartu su Medvedevo atėjimu vasario mėnesį, „Gazprom“ atsigręžė į krepšinio klubą ir tapo pagrindine jo rėmėja.

2014-aisiais į Sankt Peterburgą persikėlusi ir nuo to laiko „Zenit“ vardu žinoma krepšinio komanda savo akcijas augino ypač sparčiai.

Pavyzdžiui, palyginus su ankstesniais metais, „Zenit“ 2015-2016 metų sezonui biudžetą išaugino net 42 procentais, iki 8 mln. eurų.

2018 metais komandos biudžetas jau siekė 12 mln. eurų, o „Gazprom“ tapus pagrindiniu rėmėju, turėtų augti ne ką lėtesniais tempais.

„Zenit“ nauja finansinė paspirtis tapo proga dėliotis sudėtį kitam sezonui. Nelaukdamas Eurolygos sprendimo, rusų klubas jau buvo įsigijęs keletą naujų žaidėjų.

Iš Maskvos srities „Chimki“ į Sankt Peterbugą atvyks puolėjas Andrejus Zubkovas, komandą papildys ir Dmitrijus Chvostovas bei patyręs įžaidėjas Alexas Renfroe.

Scanpix nuotr.

Gynėjų liniją taip pat sustiprino Europos taurėje solidžiai pasirodęs prancūzų gynėjas Andrew Albicy.

Nemažus pinigus klubas turėjo pasiūlyti ir buvusiam Kauno „Žalgirio“ treneriui Joanui Plazai, kuris „Zenit“ vairą perėmė praėjusių metų gruodį.

Pastarajame sezone „Zenit“ pernelyg nesužibėjo ir pasirodymą Europos taurėje baigė „Top-16“ etape bei nepateko į atkrintamąsias.

VTB Jungtinėje lygoje ekipa nukeliavo iki pusfinalio, tačiau ten pasipriešinti Maskvos CSKA nesugebėjo (0-3).

„Zenit“ klubui gavus Eurolygos vardinį kvietimą, kitą sezoną turnyre varžysis trys Rusijos klubai.

36 mln. eurų biudžetą praėjusiais metais rinkusią CSKA toliau rems jau minėta „Rostelecom“, o 22 mln. turėjusią „Chimki“ išlaikys dar viena dujų milžinė „Mosoblgaz“.

Nurodymai iš viršaus

Jei apie pagrindinius „Zenit“ vadovus informacijos nesunkiai galima rasti „Google“ paieškoje, krepšinio komandos generalinio vadybininko biografijos faktai kuklūs.

Aleksandras Cerkovnijus – 47-erių sporto funkcionierius, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs visai kitoje, medicinos srityje.

Jis ilgą laiką Jaroslavlyje turėjo savo kliniką ir su rinkodara susijusį verslą, kol 2010 metais buvo paskirtas regiono sporto srities ministru.

Po penkerių metų Cerkovnijus įkūrė Jaroslavlio „Burevestnik“ krepšinio komandą ir su ja iš mėgėjų lygos pakilo į antrąjį Rusijos divizioną bei užsirekomendavo kaip geras vadybininkas.

Tiesa, niekas neabejoja, jog jo dabartinis vaidmuo „Zenit“ struktūroje – labiau marionetinis, o viskam diriguojama iš viršaus.

„Gazprom“ taip pat remia, pavyzdžiui, „Zenit“ vardą turinčią tinklinio komandą, tačiau vienintelis krepšinis yra visiškai įtrauktas į futbolo klubo organizaciją.

Tiesa, kartu su finansine parama komandą pasiekianti valdžios ranka ne visada sutinkama palankiai net ir viduje.

Futbolas tą 2011 metais pajuto į viešumą iškilus kiek kuriozinei situacijai.

Po sezono finišo „Gazprom“ remiamas Gelzenkircheno „Schalke“ klubas panoro parduoti vokiečių vartininką Manuelį Neuerį Miuncheno „Bayern“ ekipai.

Visų nuostabai, tardamiesi dėl paskutinių sandorio detalių, „Schalke“ savininkai sulaukė paties Putino skambučio.

Pasirodo, prezidentas buvo didelis Neuerio gerbėjas ir nenorėjo šio atiduoti jokiam kitam klubui, o ypač „Bayern“ komandai.

Galiausiai sandoris vis dėlto įvyko, tačiau tokių valdžios padiktavimų pasitaikė ir vėliau.

„Zenit“ krepšinio komanda nepatogioje padėtyje atsidūrė praėjusiais metais, kai pasirašė sutartį su buvusia NBA žvaigžde Brandonu Jenningsu.

Scanpix nuotr.

Rusų žiniasklaidai pavyko sužinoti, kad tuo metu ekipą treniravęs Vasilijus Karasiovas buvo kategoriškai prieš šio žaidėjo pasikvietimą.

Jis klubo vadovams išreiškė susirūpinimą dėl amerikiečio charakterio bei pareiškė, jog nesiruošia su juo dirbti.

Tačiau trenerio žodis nebuvo išgirstas – organizacijos „viršus“ norėjo aikštėje matyti Jenningsą, tad parašai netrukus nugulė ant sutarties.

Jenningsas Sankt Peterburge išbuvo iki lapkričio mėnesio, bet nepaisant vadovų į jį dėtų vilčių, viskas pasibaigė pykčiais ir nemaloniu atsisveikinimu.

Ši istorija tebuvo dar vienas įrodymas, kad iš didžiulės įmonės tekančiais pinigais mintanti komanda dėl to turi aukoti bent dalį savarankiškumo.

Prasivėrus Eurolygos durims, tarp įvairių interesų laviruoti reikės tik dar mikliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LT

LT portretas
ir cia apie putina raso :D

klp

klp portretas
Tik..bla..bla..bla...ziniasklaida ir tp...niekam Europoje neidomu...ir ta Ryta nieks ne zino...

Ne krepsininkas

Ne krepsininkas portretas
Gal J. Plaza pakvies koki nors lietuvi krepsininka is Italijos ?:)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių