Quantcast

Atsivėręs G. Petrauskas – apie tėvo indėlį karjeroje ir tenkantį negatyvą

  • Teksto dydis:

Perdėtu oficialumu krepšinio bendruomenėje persisotinęs Gediminas Petrauskas nusprendė atsiverti krepšinio sirgaliams. Portalo basketnews.lt“ veiklą „Patreon“ platformoje remiantiems skaitytojams 35-erių treneris laidoje „Netaktiškai“ išsklaidė jo karjerą persekiojančias apkalbas ir atsakė į nepatogiausius klausimus.

Dešimtmetį LKL dirbantį kaunietį bene visur persekioja tėvo Zigmo Petrausko pėdsakas, mat šis finansiškai prisideda prie sūnaus treniruojamų ekipų išlaikymo. Z. Petrauskas – vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, kuris valdo „Klaipėdos termino grupę“.

Gediminas tikino, kad tėvo skiriama suma – mažiau nei 100 tūkst. eurų. Jis pripažino užkulisiuose girdimą nuomonę, jog be tėvo nebūtų atsiradęs krepšinyje, tačiau su Z. Petrausko finansine parama tai neturėjo jokios sąsajos.

„Jei ne tėvas, aš niekada nedirbčiau treneriu, – pabrėžė G. Petrauskas. – Tėvas nuvedė mane į krepšinį, supažindino su teigiamais ir įtakos mano gyvenime turėjusiais žmonėmis. Būčiau augęs Žaliakalnyje, Ąžuolyne daręs nesąmones ir krepšinio nė nebūtų. Mane pastūmėjo į tą pusę. Nuo 1995 metų mačiau LKL rungtynes, važiuodavau su „Atletu“ į rungtynes, būdamas vaikas turėjau galimybę bendrauti su Virginijumi Praškevičiumi, Žydrūnu Ilgausku, Tomu Pačės

Mano kelias krepšinyje – tėvų dėka. Aš manau, kad net nebūčiau ėjęs. Mane tada suvedė su treneriu Romualdu Petroniu, pats pradėjau sportuoti būdamas vienuolikos metų. Po universiteto Anglijoje mane supažindino su Edu Nickumi, kuris buvo dirbęs tėvuko komandoje, pasakė, kad sūnus nori pabandyti dirbti asistentu, ir aš dirbau asistentu. Kas žino, jei būčiau visą sezoną buvęs asistentu? Man buvo 23-eji metai, dar vėjas galvoje. Dar norėjau palakstyti, Kaune pasitūsinti, bet gavosi taip, kad Nickus po trijų mėnesių išėjo dirbti į Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą su 1992 m. karta, mūsų rezultatai buvo prasti ir mane paliko vyr. treneriu. Nuo to laiko ir einu. Dėl to aš nesijaudinu.“

Nuo 2010-ųjų G. Petrauskas Lietuvoje treniravo Palangos „Naglio“, Kėdainių „Triiobet“, „Šiaulių“, Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandas, o 2016-2017 m. sezone darbavosi Vengrijoje, Pakšo „Atomeromu“ klube. Kur tik jis bepersikeltų, girdėdavo vis tą patį – vietą komandoje „nupirko tėvas“.

„Aš 10 metų dirbu treneriu. Pasakysiu labai paprastai: iškovotas NKL auksas su Palangos komanda, stipri komanda, bet vis tiek reikia laimėti. Su Kėdainiais antri metai LKL – federacijos taurės bronza, na, pasisekė, tebūnie. Pirmi metai Šiauliuose „sausi“, tada treji metai paeiliui su „Šiauliais“ iškovotas BBL auksas. Na, kokia ta lyga BBL? Taip, bet mes joje dalyvaujame, mums tai – lyga, kur žaidė „Ventspils“, Talino „Kalev“, Tartu „Rock“, kurios yra mūsų lygio. Tu tris kartus laimi BBL, kaip ir neblogai. Su Pasvaliu laimėtas BBL auksas, toliau yra medaliai su jaunimo rinktinėmis. Aš nenoriu teisintis, bet yra tų medalių ir kažką tu vis tiek pasiekei, bet niekada to nebus gana ir vis tiek sakys, kad yra mažai, kad nupirko tėvas. Nu nenupirko, nenuperka pergalės, prisidėti galima. Žiūrint bet kokiu mastu, net turtingiausi klubai negali nusipirkti titulo“, – sakė erzinančias apkalbas komentavęs G. Petrauskas.

„Niekada nesu atvirai tiek sakęs apie tai, aš to neneigiu, – pridūrė jis. – Tiesiog norėtųsi subtilios kritikos. Ar reikia man skaityti komentarus, kad žinočiau, jog susimoviau Utenoje? Kai tu esi 0-9 (pergalės ir pralaimėjimai) su komanda, kuri tikrai pretendavo į „Top 5“, supranti, kad yra blogai, juk nesi maumedis.“

Bene karčiausią karjeros patirtį Utenoje prisiminęs G. Petrauskas iš „Juventus“ klubo pasitraukė 2017-2018 m. sezone prasidėjus tik antrajam mėnesiui. Komandai grimztant į dugną, strategas jautė spaudimą iš vadovybės bei supratęs, jog nepavyks įvykdyti iškelto reikalavimo, pasitraukė pateikęs atsistatydinimo pareiškimą.

„Nepaėjo tai nepaėjo, – teigė G. Petrauskas. – Man tiesiog buvo pasakyta, kad spaudimas yra ir kad artėjančias dvejas rungtynes privalome laimėti, jog viskas aprimtų. Ir tada pirmos rungtynės po to pasakymo buvo su Kėdainių „Nevėžiu“, ir mes pralaimėjome. Ėjau į spaudos konferenciją su ta mintimi, kad viskas baigta, ir pats pasakiau, „viskas, ačiū, viso gero“. Dar ryte būdamas namuose žinojau, kad pralaimėjimo atveju viskas bus baigta, ir po rungtynių man net nekilo klausimų. Dar galėjau bandyti sakyti, kad dar duokite šansą, bet aš pats matau, kad neina.“

Apie tėvo indėlį sūnaus karjeroje, LKL klubų komplektacijos užkulisius, tenkantį negatyvą, 37 baudas už KET taisyklių pažeidimus gavusį Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ legionierių ir kitais klausimais atviravęs G. Petrauskas laidoje „Netaktiškai“ bendravo net 2,5 val.

Visą laidą mato basketnews.lt patronai, kurie prisidėdami prie portalo veiklos gauna ir kitą išskirtinį turinį. Prisijungti per šią nuorodą galite ir jūs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių