Arvydui Saboniui ir Lietuvos krepšinio federacijai teko pats blogiausias metas ieškoti naujo nacionalinės komandos trenerio. Dar prieš metus Kazys Maksvytis, Rimas Kurtinaitis ar Kęstutis Kemzūra būtų galėję be problemų atsakyti „Taip“ ir didžiosios Lietuvos krepšinio paieškos būtų baigtos anksti.

Šiemet situacija tokia, kad šie trys vyrai net norėdami negali prisijungti prie rinktinės. Ironiška, kad dėl to galima ir džiaugtis, ir tuo pačiu apgailestauti.

Dar niekada Lietuvos krepšinio istorijoje Lietuvos treneriai Eurolygoje neturėjo tokios įtakos ir tokių skaičių, kokius turi šiemet.

Šiuo metu šeštadalį (!) Eurolygos komandų (3 iš 18) treniruoja lietuviai (Šarūnas Jasikevičius, Rimas Kurtinaitis, Kęstutis Kemzūra), o jų štabuose dirba dar 7 tautiečiai (Robertas Kuncaitis, Aurimas Jasilionis ir Giedrius Kurtinaitis „Chimki“, Darius Maskoliūnas, Tomas Masiulis ir Evaldas Beržininkaitis „Žalgiryje“, o Donaldas Kairys – „Olympiakos“).

Tai reiškia, kad 10 trenerių iš Lietuvos darbuojasi Eurolygoje. Fenomenalūs skaičiai, tikras Lietuvos trenerių aukso amžius.

Visgi tai taip pat reiškia, kad trys iš jų yra neliečiami dėl besikertančių Eurolygos ir FIBA tvarkaraščių, o likę septyni taip pat yra daugiau ar mažiau suvaržyti.

Pernai tokiu pat metų laiku Kurtinaitis buvo bedarbis, Kemzūra – asistentas „Olympiakos“ komandoje, o Maksvytis treniravo Klaipėdos „Neptūną“, kurį sunku įsivaizduoti draudžiant treneriui prisijungti prie nacionalinės komandos.

Šiemet šie trys pasirinkimai atkrito, todėl ieškoti reikia ne tik tarp asistentų, tačiau ir žvalgantis toliau.

Europos taurėje iš lietuvių darbuojasi vienintelis Dainius Adomaitis, dėl kurio pasitraukimo ir vyksta šios didžiosios paieškos.

Ką turime toliau? FIBA Čempionų lygoje yra debiutuojantis Tomas Rinkevičius, LKL yra dar šeši treneriai iš Lietuvos, o Maksvytis darbuojasi VTB Vieningoje lygoje, Permės „Parma“ komandoje, kuri naujam treneriui iš Lietuvos nepagailėjo eurų, todėl nedega noru jo išleisti į nacionalinę komandą.

Tarp potencialių kandidatų dar yra buvę Adomaičio asistentai rinktinėje Mindaugas Brazys, Ramūnas Šiškauskas ir Benas Matkevičius.

Dar turime karjerą, panašu, baigusį Joną Kazlauską, kuris nedega noru sugrįžti į karščiausią kėdę Lietuvoje.

Užsieniečių variantas Lietuvos krepšinio federacijoje nesvarstomas, todėl Sabonis, Špokas ir co. galėjo rinktis iš maždaug 13-15 pavardžių. Akivaizdu, kad didžioji dalis jų net nebuvo svarstyta, o atkritus Maksvyčio variantui, liko vos kelios pavardės, iš kurių buvo renkamasi.

Galutinį sprendimą lapkričio 12 dieną priims LKF vykdomasis komitetas, kurį sudaro 14 narių. Tradiciškai, šis keturioliktukas balsavimu nusprendžia, kam atiteks nacionalinės komandos vairas.

Tiesa, praktiškai tas pasirinkimas būna padarytas dar prieš balsavimą. Tradiciškai susirinkimo pradžioje Sabonis nominuoja savo kandidatą (2016 m. tai buvo Adomaitis), Lietuvos krepšinio trenerių asociacija (LKTA) – savąjį (prieš trejus metus tai buvo Kurtinaitis), kažkas kitas gali iškelti dar kitas pavardes.

Po diskusijų balsuojama ir daugiausia palaikymo susilaukusiam kandidatui pasiūloma užimti vyriausiojo trenerio vietą.

Šiemet LKTA jau paskelbė, kad nominuos Antaną Sireiką.

Sabonis antradienį buvo paslaptingas, tačiau, tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, jis taip pat jau gali būti išsirinkęs, ką nominuos į rinktinės vyriausiuosius trenerius.

Apžvelgiame realiausius Sabonio pasirinkimus.

1. Darius Maskoliūnas

Šiai akimirkai tai atrodo kaip realiausias Sabonio pasirinkimas. Maskoliūnas turi ir darbo nacionalinėje rinktinės patirties (2013-2016 m. jis buvo Jono Kazlausko asistentas), ir pats joje žaidė (2000 m. Sidnėjuje laimėjo bronzos medalius) ir pastaruosius ketverius metus yra dešinioji Šaro ranka „Žalgiryje“, sukaupęs didžiausią įmanomą patirtį dirbant stipriausioje Europos lygoje.

A.Ufarto/Fotobanko nuotr.

Maskoliūnas yra mėgiamas žaidėjų – pirmiausia dėl atviro ir tiesaus požiūrio, aštraus liežuvio ir nesąmonių netoleruojančios asmenybės.

Koją jam gali kišti nebent „Žalgirio“ ir Jasikevičiaus nenoras išleisti trenerį per langus. Kita vertus, šį sezoną dėl vienintelio vasario mėnesio lango Maskoliūnas praleistų tik vieną Eurolygos dvikovą – Vitorijoje su „Baskonia“, vasario 20 dieną.

Jeigu Maskoliūnas gauna žalią šviesą iš „Žalgirio“ ir Šaro, galite būti tikri, kad tai bus pirmasis Sabonio kandidatas perimti nacionalinės komandos vairą.

2. Benas Matkevičius

Realiausias (ir vienintelis?) iš buvusiojo trenerių štabo, kuris gali perimti vyriausiojo trenerio vaidmenį. Dėl savo skautingo sugebėjimų ir analitinių įžvalgų Matkevičius rinktinėje pastaruosius trejus metus buvo bene svarbiausias žmogus po Adomaičio, o skauto darbas NBA jam neturėtų trukdyti užimti vyriausiojo trenerio pareigas.

Matkevičiaus privalumas yra tas, kad jis puikiai pažįsta visą dabartinę rinktinę ir yra gerbiamas krepšininkų. Jis taip pat nuo seno yra mėgiamas trenerio Kazlausko, kuriam asistavo dar Maskvos CSKA komandoje. Kita vertus, jis nėra dirbęs vyriausiuoju treneriu ir nacionalinė komanda neatrodo kaip vieta, kurioje tiktų apšilinėti kojas.

Visgi jeigu Maskoliūno variantas bus nepasiekiamas, Matkevičius turi daugiau pranašumų už kitus kandidatus.

3-4. Antanas Sireika ir Donaldas Kairys

Sireikos kandidatūra oficialiai nuskambės kito antradienio posėdyje, o Kairys gali būti ir nepaminėtas, tačiau abu jie turi daugmaž tiek pat galimybių. Ir tos galimybės labai menkos.

Antanas Sireika/ Evaldo Šemioto nuotr.

Taip, Sireika yra vienintelis Lietuvos treneris – Europos čempionas, taip, jis jau dirbęs rinktinėje, taip, jo oda stora, kaip sakė Vydas Gedvilas, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad Sireika yra praeities treneris.

Pastarąjį dešimtmetį jis netreniravo jokios rimtesnės komandos ir yra toli nuo pagrindinių krepšinio kovų.

2020-ųjų rinktinėje sunku įsivaizduoti filosofuoti mėgstantį, bet ne visada prieš savo žaidėjus sąžiningą trenerį. Girdint įvairiausių atsiliepimų apie jo darbą „Šiauliuose“, kyla didžiulių abejonių, kaip jis gebėtų tvarkytis su ryškiausias šalies krepšininkais.

Praktiškai niekada (išskyrus trumpą atkarpą „Lietuvos ryto“ asistento pareigose) Lietuvoje nedirbęs Kairys yra galbūt geriau žinomas ir gerbiamas užsienyje, nei gimtinėje. 42 metų strategas dabar yra savo karjeros viršūnėje – dirba Eurolygos klubo asistentu ir, jeigu viskas bus gerai, ateityje bus girdimas dar garsiau. Visgi šiai dienai sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų būti keturiolikos LKF Vykdomojo komiteto narių favoritu.